NAUJIENOS

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalį ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y., juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas nustato tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).
Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę, tai yra sukelti pareiškėjui tam tikrų teisinių padarinių ir, jį nustačius, pareiškėjas įgytų tam tikrą subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeistų jo teisinis statusas; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, tai yra ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444, 445 straipsniai). Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-248/2018, 20 punktas).
Alytaus apylinkės teisme buvo atsisakyta priimti pareiškėjų pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad pareiškėjai po tėvų mirties priėmė visą paveldimą turtą, t. y. gyvenamąjį namą, pastatą – kiemo rūsį, pastatą – garažą, pastatą – tvartą, kitus inžinerinius statinius – šulinį, pastatą – daržinę, esančius Varėnos r. sav., faktiškai pradėdami jį valdyti, konstatavus, kad pareiškėjų pareiškimas nenagrinėtinas ypatingosios teisenos tvarka.
Teismas, remiantis pareiškėjų kartu su pareiškimu pateiktais duomenimis, nustatė, kad suinteresuoto asmens vardu, nuo 2020 m. yra registruoti pastatai: gyvenamasis namas, kiemo rūsys, garažas, tvartas, šulinys ir daržinė. Nuosavybės teisės į visus pastatus, išskyrus daržinę, įregistruotos 1985 m. išduoto paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pagrindu, nuosavybės teisės į daržinę įregistruotos 1985 m. teisės liudijimo ir 2020 m. Deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą pagrindu. Visi pastatai yra žemės sklype, nuosavybės teise priklausančiame tiek pareiškėjams, tiek suinteresuotiems asmenims.
Teismas konstatavo, kad suinteresuotam asmeniui yra išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas į nurodytus registruotus pastatus, t. y. į palikimą, į kurį jau išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad jeigu į turtą yra kitam įpėdiniui išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, kol jis nenuginčytas, palikimo priėmimo ar palikimo atsiradimo vietos faktas ypatingosios teisenos tvarka negali būti nustatytas (CK 5.8 straipsnis) tais atvejais, kai prašoma nustatyti juridinį faktą dėl viso palikimo ar jo dalies, į kuriuos jau išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2013).
Teismas, atsižvelgdamas į aptartas nustatytas aplinkybes ir nurodytą kasacinio teismo praktiką, konstatavo, kad pareiškėjų pareiškimas nenagrinėtinas ypatingosios teisenos tvarka, todėl pareiškimą atsisakė priimti. Nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų pareiškimą, yra įsiteisėjusi.

Cituodami arba kitaip platindami šią informaciją, nurodykite informacijos šaltinį.

Laura Verseckienė
teisėjo padėjėja
Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmai
el.p. laura.verseckiene@teismas.lt
https://alytaus.teismai.lt/