NAUJIENOS

Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose išnagrinėtoje civilinėje byloje buvo sprendžiama ar buvusi miško savininkė atsakovė tikrai savo sūnėnui padovanojo jos turėtą miškų ūkio paskirties žemės sklypą, esantį Varėnos rajone, t. y. buvo sprendžiama ar dovanotoja nebandė nuslėpti, jog iš tikrųjų tą sklypą pardavė.
Lygiai vienus metus buvo nagrinėta civilinė byla, kurioje buvusi miško savininkė atsakovė buvo paduota į teismą ieškovės – vienos miško verslu užsiimančios bendrovės, kaip besiribojančio kaimyninio sklypo savininkės, siekiančios pasinaudoti Miškų įstatymo 4(1) straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta pirmenybės teise, t. y. įstatymo numatyta teise įsigyti privačią miškų ūkio paskirties žemę už tokią pat kainą ir kitomis tokiomis pat sąlygomis, kaip asmeniui, turinčiam nuosavybės teise miškų ūkio paskirties žemės sklypą, kuris ribojasi su parduodamu miškų ūkio paskirties žemės sklypu. Ieškovė siekė įrodyti, kad atsakovė sudarė fiktyvų (apsimestinį) notaro patvirtintą dovanojimo sandorį, siekė įrodyti, kad atsakovė jos turėtą miškų ūkio paskirties žemės sklypą savo sūnėnui, neturinčiam įstatyminės pirmumo teisės, būtent pardavė, o ne dovanojo, todėl teismo prašė pirkėjo teises ir pareigas perkelti būtent jai – ieškovei.
Teismas byloje nustatė, kad atsakovė dar 2021 m. kovo mėnesį iš tiesų turėjo ketinimą parduoti ginčo žemės sklypą konkrečiam pirkėjui – savo sūnėnui, ji Nacionalinėje žemės tarnyboje buvo inicijavusi oficialią teisinę procedūrą, kuria besiribojančių sklypų savininkai – potencialūs pirkėjai, turintys įstatymo numatytą pirmumo teisę įsigyti kaimyninį sklypą, informuojami apie ketinimą parduoti sklypą. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovės sūnėnas turėjo su teta suderintą ir dokumentais įrodytą ketinimą pirkti ginčo miško sklypą. Byloje paaiškėjo, kad atsakovė tuo metu nesitikėjo, jog kažkas kitas, ne jos sūnėnas norės pirkti jos miško sklypą, nesitikėjo, kad miško verslu užsiimanti bendrovė Nacionalinei žemės tarnybai pateiks sutikimą pirkti ginčo žemės sklypą. Reaguodama į ieškovės veiksmus atsakovė pakeitė savo pradinį sumanymą ir 2021-07-01 sudarė ginčijamą dovanojimo sutartį.
Ieškovė byloje nepripažino, kad atsakovė persigalvojo, t. y., kad jos valia pasikeitė iš ketinimo parduoti į neatlygintiną turto perleidimą, įrodinėjo, kad dovanojimo sutartis, kur tokiai sandorio rūšiai netaikoma pirmumo teisė, yra tik priedanga, jos manymu atsakovė nusprendė sudaryti neprotingą, neadekvatų sandorį, kai buvo visos galimybės sudaryti realų pirkimo - pardavimo sandorį su ieškove, kuriai ir priklauso pirmenybės teisė įsigyti ginčo žemės sklypą, už kurį atsakovė galėjo gauti pinigų. Ieškovė nurodė logišką prielaidą, kad joks atidus ir protingas asmuo, turintis tikslą parduoti ginčo žemės sklypą bei pirkėją, sutinkantį mokėti to asmens prašomą turto kainą, neatsisakys tokio sandorio sudarymo . Teismas sprendė, kad tai yra miško verslu užsiimančios, pelno siekiančios ieškovės logika, kur tokios srities verslininkas tikrai niekam nedovanotų nemažą 35000 eurų piniginę vertę turinčio miško sklypo. Atsakovė, kuri neturi savo vaikų, teismui įrodinėjo, kad ji mišką, kuris yra išlikęs po atsakovės tėvo mirties ir yra paveldėtas (gautas neatlygintinai), norėjo išsaugoti kaip giminės turtą, norėjo, kad jis atitektų artimam giminaičiui.
Teismas sprendė, kad ta aplinkybė, jog atsakovė pasirinko kitą sandorio rūšį, t. y. persigalvojo paaiškėjus, kad atsirado bendrovė norinti įsigyti ginčo žemės sklypą arba tiesiog sužinojusi apie teisinį reguliavimą dėl besiribojančio sklypo savininko pirmumo teisės pirkti ir nepavyks sklypo parduoti norimam asmeniui, rodo prioritetų perdėliojimą savo tikslui pasiekti: 2021 m. kovo mėnesį buvo du tikslai: giminės nuosavybė ir pinigai, o 2021-07-01 liko tikslas tik giminės nuosavybė. Teismas sprendė, kad tai nerodo atsakovės ir jos sūnėno veiksmų nesąžiningumo. Teismas byloje nenustatė teisinių kliūčių, kurios trukdė sudaryti 2021-07-01 dovanojimo sutartį ar darytų šį sandorį negaliojančiu, nurodė, kad atsakovė, būdama veiksni, jos atžvilgiu nesant prievartos ar spaudimo pasinaudojo sutarties laisvės principu neatlygintinai perleisti turtą konkrečiam jos pasirinktam asmeniui, todėl nepažeidė disponavimo turtu apribojimų. Byloje teismas konstatavo, kad atsakovė, kuri yra fizinis asmuo, ne verslininkė, vadovavosi ne verslui būdinga logika ir faktiškai atsisakė 35000 eurų.
Teismas sprendė, kad pirmumo teisė įsigyti privačią miškų ūkio paskirties žemę besiribojančio sklypo savininkui nėra absoliuti, nes negalioja dovanojimo sutarties atveju. Teismas atsakovės veiksmų sudarant 2021-07-01 dovanojimo sutartį – faktiškai taip buvo išvengta miško sklypą perleisti pagal pirmumo teisę, nelaikė „pasinaudojimu įstatymo spraga“ ar „įstatymo apėjimu“.
Teismas, atmetęs ieškovės prielaidas dėl atsakovų nesąžiningumo bei verslo logikos neatitinkančio dovanojimo sandorio sudarymo neracionalumo, kai buvo reali galimybė už perleistą turtą gauti tam tikrą pinigų sumą, atsakovams nepripažinus ieškovės įrodinėjamos aplinkybės dėl sandorio atlygintinumo, išanalizavęs byloje pateiktus atsakovės ir jos sūnėno banko sąskaitų duomenis, kitus byloje esančius kredito įstaigų duomenis, nenustatė požymių, kad atsakovės sūnėnas bankiniais pavedimais ar grynais pinigais sumokėjo ar vis dar moka savo tetai už jos perleistą ginčo žemės sklypą, todėl dovanojimo sutartį laikė tikrąją jos šalių valią atitinkančiu sandoriu. Teismas ieškovės ieškinį atmetė kaip neįrodytą, iš jos priteisė bylinėjimosi išlaidas. Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų sprendimas nėra įsiteisėjęs, byla dar bus nagrinėjama apeliacine tvarka.

Cituodami arba kitaip platindami šią informaciją, nurodykite informacijos šaltinį.

Virginijus Žalgiris
Teisėjo padėjėjas
Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmai
El. paštas: virginijus.zalgiris@teismas.lt
https://alytaus.teismai.lt/