NAUJIENOS

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. kovo 12 d. nuosprendžiu B. A., padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikšmiškumo ir baudžiamoji byla nutraukta.
BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Teismas, išnagrinėjęs bylą, nustatė, kad surinkti ir teismo betarpiškai patikrinti įrodymai patvirtina, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje kaltinamoji B. A. tyčia panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją – savo kaimynę. Fizinis smurtas pasireiškė nukentėjusios pastūmimu abiem rankomis į krūtinę, dėl ko ši nukrito kaire kūno puse ant laiptų ir susimušė kairę ranką. Dėl panaudoto fizinio smurto atsirado padariniai – nukentėjusiajai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, sukeltas fizinis skausmas. Išvadą dėl kaltinamosios kaltės teismas darė vadovaudamasis nukentėjusiosios parodymais, kuriuos patvirtino kiti byloje surinkti įrodymai – specialisto išvada, rašytiniai įrodymai ir tyrimo veiksmų protokolai. Visų šių duomenų sisteminė ir loginė analizė sudarė pakankamą pagrindą konstatuoti, kad kaltinamosios kaltė yra įrodyta.
Tačiau spręsdamas dėl kaltinamosios baudžiamosios atsakomybės teismas nagrinėjo klausimą dėl BK 37 straipsnio taikymo kaltinamosios atžvilgiu ir vertino, ar yra įstatymo numatyti pagrindai ir sąlygos atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikšmiškumo. BK 37 straipsnyje nustatyta, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Teismas pažymėjo, kad baudžiamajame įstatyme nėra įtvirtinto nusikaltimų sąrašo, kuriuos padarius negali būti sprendžiamas jų mažareikšmiškumo klausimas, taigi mažareikšmiškumas – vertinamasis požymis. Atsižvelgiant į tai, atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo taikymas yra teismo teisė, tačiau ne pareiga, todėl teismas kiekvienu konkrečiu atveju įvertinęs tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius nusikaltimo požymius, apibūdinančius padarytos veikos pavojingumą, žalos dydį, dalyką, kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslingumą, sprendžia, ar atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės šiuo pagrindu. Visgi, kasacinės instancijos teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad paprastai neturėtų būti pripažintos mažareikšmėmis veikos, kuriomis buvo padaryta ar siekiama padaryti fizinė žala kito asmens sveikatai. Kita vertus, kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad net ir smurto artimoje aplinkoje atveju tai nereiškia, kad tokio pobūdžio bylose teismas, įvertinęs visas reikšmingas bylos aplinkybes, apskritai neturi teisės priimti sprendimą veiką pripažinti mažareikšme. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra suformuoti precedentai, kuomet artimoje aplinkoje neintensyvūs smurtiniai veiksmai buvo pripažinti mažareikšme veika dėl abiejų konflikto dalyvių provokuojančio konfliktiško elgesio, taip pat atsižvelgus į atliktų veiksmų spontaniškumą, trumpalaikiškumą ir kt. Taigi, įvertinęs teismų praktikoje suformuotą poziciją ir bylos duomenis (tarp kaimynių – nukentėjusiosios ir kaltinamosios kurį laiką vykdavo konfliktinės situacijos dėl keliamo triukšmo, laikomo augintinio; į policijos komisariatą dėl nukentėjusios galimai netinkamo elgesio kreipėsi taip pat ir kaltinamoji, todėl neatmestina, kad ir nukentėjusioji nebuvo visiškai pasyvi konflikto dalyvė; nagrinėjamo konflikto metu kontaktas tarp konfliktuojančių pusių buvo trumpalaikis ir neintensyvus; nukentėjusiajai dėl pastūmimo padarytas sužalojimas nebuvo stiprus ar ilgalaikis; kaltinamosios veiksmai buvo labiau spontaniški, iš anksto nenumatant ir nesiekiant kilusių padarinių), teismas sprendė, jog kaltinamosios veiksmai baudžiamojo įstatymo atžvilgiu nebuvo tokie pavojingi, kad už tai reikėtų taikyti baudžiamąją atsakomybę. B. A. padarytas nusikaltimas vertinant jo objektyviųjų (nežymaus sužalojimo pobūdis ir padariniai) bei subjektyviųjų požymių (staiga kilusi tyčia, kilusi dėl ankstesnių konfliktų) visumą, nebuvo pasiekęs tokio pavojingumo lygio, kad būtų protinga, proporcinga ir teisinga jai taikyti baudžiamojo pobūdžio priemones. Todėl teismo vertinimu nustačius, kad kaltinamoji įvykdė nusikalstamą veiką, yra pagrindas ją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 1 dalį BK 37 straipsnio pagrindu dėl nusikalstamos veikos mažareikšmiškumo ir jos atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukti.
Nuosprendis neįsiteisėjęs ir gali būti skundžiamas apeliacine tvarka.

Cituodami arba kitaip platindami šią informaciją, nurodykite informacijos šaltinį.
Vilma Marcinauskienė
Teisėjo padėjėja
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai
El. paštas: vilma.marcinauskiene@teismas.lt
https://alytaus.teismai.lt/