NAUJIENOS

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmuose 2023 m. rugsėjo 11 d. išnagrinėta baudžiamoji byla, kurioje asmuo buvo kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Bylos duomenimis nustatyta, jog 2023 vasario 20 d. apie 17.30 val. R. S., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, smurtavo prieš nukentėjusiąją: sudavė vieną smūgį į veido sritį, kitą – į kairį šoną, taip smurtaudamas nukentėjusiajai R. S. sukėlė fizinį skausmą ir dėl kraujosruvos apatinės lūpos gleivinėje, poodinės kraujosruvos juosmens kairėje padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.
Teismas konstatavo, jog R. S. minėtą nusikalstamą veiką padarė būdamas nepakaltinamumo būsenoje ir nutarė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės bei taikyti jam priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis VšĮ Alytaus rajono savivaldybės pirminės sveikatos priežiūros centro psichikos sveikatos skyriuje.
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą priverčiamosios medicinos priemonės taikomos asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais, taip pat asmenims, kuriems po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko psichika ir dėl to jie negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti (BPK 392 straipsnio 1 dalis). BK 17 straipsnis nustato, kad asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas šio kodekso uždraustą veiką jis dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų. Asmuo, teismo pripažintas nepakaltinamu, neatsako pagal šį kodeksą už padarytą pavojingą veiką. Jam teismas gali taikyti šio kodekso 98 straipsnyje numatytas priverčiamąsias medicinos priemones. Nepakaltinamumą apibūdina du kriterijai – medicininis ir juridinis. Medicininio kriterijaus išraiška yra asmens psichikos sutrikimas, juridinis kriterijus reiškia tokį asmens psichikos sutrikimą, kuris atima jam sugebėjimą suvokti savo veiksmų esmę (intelektinis požymis) ir (ar) galėjimą juos valdyti (valinis požymis). Nustačius šiuos abu kriterijus atitinkančias aplinkybes, pripažįstama, kad asmens padarytoje pavojingoje baudžiamojo įstatymo uždraustoje veikoje nėra būtinojo subjektyviojo požymio – kaltės, todėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės ir bausmės paskyrimo jam klausimai nesprendžiami, tačiau tai sudaro pagrindą pradėti priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procesą. Šie ypatumai lemia tai, kad minėtų priemonių taikymo procese įrodinėtinos aplinkybės, kaip nustatyta BPK 395 straipsnyje, yra: 1) baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo laikas, vieta, būdas ir kitos aplinkybės; 2) ar baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padarė tas asmuo; 3) ar baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padaręs asmuo praeityje yra sirgęs psichikos ligomis, kokio sunkumo ir pobūdžio psichikos liga asmuo sirgo veikos padarymo momentu, ikiteisminio tyrimo, bylos nagrinėjimo teisme metu ar po bausmės paskyrimo; 4) koks baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padariusio asmens elgesys tiek prieš veikos padarymą, tiek ir po to; 5) įstatymo uždrausta veika padarytos žalos pobūdis ir dydis. Taigi, kitaip nei sprendžiant baudžiamosios atsakomybės ir bausmės paskyrimo klausimus, nepakaltinamo asmens kaltės forma, rūšis BK 15, 16 straipsnių prasme nenustatoma ir negali būti nustatyta, tai kartu ir nėra baudžiamosios bylos dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo įrodinėjimo dalykas. Tokios nuostatos laikomasi ir teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-456/2009, 2K-385-222/2018).

Cituodami arba kitaip platindami šią informaciją, nurodykite informacijos šaltinį.

Eglė Volungevičienė
Teisėjo padėjėja
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai
El. paštas: egle.volungeviciene@teismas.lt
S. Dariaus ir S. Girėno g. 17, LT-62503, Alytus
https://alytaus.teismai.lt/