NAUJIENOS

Skiriantis susitarti gražiuoju pavyksta ne visiems. Atsiradę konfliktai persikelia ir į skyrybų procesą. Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) pakeitimai, kuriais įtvirtinta privalomoji ikiteisminė mediacija šeimos bylose, nagrinėjamose ginčo teisena, t. y. šeimos bylose dėl santuokos nutraukimo, vaiko išlaikymo priteisimo, gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo ir kituose šeimos ginčuose, išskyrus atvejus, kai kreiptis į teismą dėl ginčo sprendimo siekia smurtą artimoje aplinkoje patyręs asmuo, o kita ginčo šalis yra galimas smurtautojas ir yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, susijęs su smurtu artimoje aplinkoje, arba teisme nagrinėjama byla, susijusi su smurtu artimoje aplinkoje, arba yra priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl smurto artimoje aplinkoje, arba yra pateikta įstatymų nustatyta tvarka įgalioto teikti specializuotą kompleksinę pagalbą subjekto pažyma apie specializuotos kompleksinės pagalbos teikimą asmeniui dėl galimai patirto smurto artimoje aplinkoje. Kreipiantis į teismą ginčo tvarka dėl santuokos nutraukimo privaloma pateikti pažymą, patvirtinančią, kad asmenys kreipėsi dėl privalomos mediacijos.
Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmuose gautas ieškovės ieškinys dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, santuokos metu įgyto turto padalijimo. Teismas, ieškovei nepateikus įrodymų, patvirtinančių, kad ginčo šalys pasinaudojo privalomąja mediacija arba ieškovė inicijavo mediacijos procesą, tačiau nebuvo gautas kitos ginčo šalies sutikimas dėl mediacijos vykdymo, konstatavo, jog ieškovė nesilaikė Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo nustatytos išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos, ir ieškinį atsisakė priimti. Kasacinis teismas taip pat savo praktikoje yra pažymėjęs, kad teisė kreiptis į teismą yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, laikytis tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos. Tokiu atveju asmuo turi pareigą kreiptis į konkrečią ikiteisminę instituciją, ir tik gavęs pastarosios sprendimą dėl jo pareiškimo išnagrinėjimo iš esmės asmuo, būdamas nepatenkintas šiuo sprendimu, įgyja teisę dėl pažeistų teisių gynybos kreiptis į teismą.
Minėtas Įstatymo pokytis buvo nulemtas būtinybės užtikrinti vaikų interesus šeimos ginčuose, derinti priimamus sprendimus prie kiekvienos šeimos individualios situacijos, taupyti šalių laiką ir lėšas, atkurti tarpusavio sąveiką bei užkirsti kelią naujiems ginčams ateityje. Mediacija yra puiki galimybė taikiai išspręsti tarp šalių kilusius ginčus, ypatingai šeimos bylose. Jei ikiteisminės skyrybų mediacijos proceso metu sutuoktiniams pavyko suderinti santuokos nutraukimo klausimus, dažniausiai šalys yra labiau linkusios geranoriškai vykdyti šią sutartį. Jei mediacijos būdu būna pasiekiamas susitarimas, jis užtikrina ir sutuoktinių santykių stabilumą po santuokos nutraukimo. Buvę sutuoktiniai geba bendradarbiauti tiek su vaikais susijusiais, tiek kitais klausimais. Svarbu pabrėžti ir tai, kad, pavykus mediacijai, sutuoktiniai paprastai nepatiria ir bylinėjimosi išlaidų – apmokant žyminį mokestį, už advokatų paslaugas, įrodymų rinkimą ir pan.
Mediacija – civilinių ar administracinių ginčų sprendimo procedūra, kurios metu vienas ar keli mediatoriai padeda ginčo šalims taikiai spręsti ginčą. Mediacijos paslaugas gali teikti tik mediatorius, įrašytas į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą.
Pagal Įstatymo 21 straipsnį, privalomąją mediaciją inicijuoja ginčo šalys bendru sutarimu arba viena iš ginčo šalių. Kai privalomoji mediacija inicijuojama ginčo šalių bendru sutarimu, ginčo šalys turi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai paduoti bendrą prašymą dėl mediatoriaus skyrimo šio Įstatymo 14 straipsnyje nustatyta tvarka arba savo pasirinktam mediatoriui, įrašytam į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą, paduoti bendrą prašymą vykdyti mediaciją šio Įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka. Kai privalomąją mediaciją inicijuoja viena iš ginčo šalių, ši ginčo šalis turi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai paduoti prašymą dėl mediatoriaus skyrimo šio Įstatymo 14 straipsnyje nustatyta tvarka arba savo pasirinktam mediatoriui, įrašytam į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą, paduoti prašymą vykdyti mediaciją šio įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba arba mediatorius, gavę šio straipsnio 3 dalyje nurodytą ginčo šalies prašymą, ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jo gavimo dienos išsiunčia kitai ginčo šaliai pranešimą apie gautą prašymą, kartu nurodydami, kad ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos turi būti gautas kitos ginčo šalies sutikimas dėl mediacijos vykdymo. Jeigu per keturiolika dienų nuo šio straipsnio 4 dalyje nurodyto pranešimo išsiuntimo dienos negaunamas kitos ginčo šalies sutikimas dėl mediacijos vykdymo, laikoma, kad kita ginčo šalis nesutiko pasinaudoti privalomąja mediacija. Šiais atvejais privalomąją mediaciją inicijavusi ginčo šalis turi teisę kreiptis į teismą dėl ginčo išsprendimo ir yra laikoma, kad ginčo šalis įgyvendino įstatymuose nustatytą reikalavimą pasinaudoti privalomąja mediacija. Už mediacijos paslaugas apmoka Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba iš valstybės biudžeto lėšų.
Privaloma teisminė mediacija baigiasi dviem būdais: kai pavyksta ginčo šalims sutarti dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir kai šalys dėl jų susitarti nesugeba. Pirmuoju atveju, abiems pusėms susitarus dėl visų ginčo klausimų, parengiama sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, teismui yra pateikiamas prašymas santuoką nutraukti bendru sutarimu. Teismas tokį prašymą išnagrinėja supaprastinta tvarka, patvirtina sutartį ir nutraukia santuoką. Ginčo pusėms nesusitarus, mediatorius surašo pažymą dėl privalomos mediacijos pabaigos. Ginčą teisme inicijuojanti šalis privalo šią pažymą pateikti teismui inicijuodamas santuokos nutraukimo procesą ginčo tvarka.

Cituodami arba kitaip platindami šią informaciją, nurodykite informacijos šaltinį.

Inga Tarasevičienė
Teisėjo padėjėja
Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmai
https://alytaus.teismai.lt/