NAUJIENOS

Ieškovės Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams pateiktu ieškiniu prašė nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką, numatytą matininko parengtame žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plane. Alytaus apylinkės teismas sprendimu už akių ieškovių ieškinį dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo tenkino visiškai, priteisė ieškovėms iš atsakovo kiekvienai bylinėjimosi išlaidas, valstybei iš atsakovo priteisė procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.
Atsakovas pateikė teismui prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, prašydamas atnaujinti praleistą terminą prašymui dėl pareiškimo už akių peržiūrėjimo pateikti, nes apie priimtą teismo sprendimą už akių nieko nežinojo, ir prašė ieškinį atmesti.
Alytaus apylinkės teismas nutartimi atnaujino terminą pareiškimui paduoti ir atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atmetė. Teismas nurodė, kad atsakovas kartu su pareiškimu dėl sprendimo peržiūrėjimo nepateikė jokių su bylos dalyku susijusių įrodymų, nenurodė aplinkybių, galinčių turėti įtakos sprendimo už akių teisėtumui ar pagrįstumui, kitų įrodymų, patvirtinančių, kad byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių, t. y. neįrodė, jog egzistuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 288 straipsnio 4 dalies 1-2 punktuose įtvirtinti sprendimo už akių naikinimo pagrindai. Teismas nurodė, kad ieškinys su teismo pranešimu, kuriame buvo nustatytas 25 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti ir nurodytos jo nepateikimo pasekmės, atsakovui įteiktas asmeniškai. Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė ir pratęsti termino neprašė. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju egzistavo CPK 285 straipsnio 1 dalyje nurodyta sąlyga sprendimui už akių priimti, kadangi atsakovas per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį, o ieškovės prašė priimti sprendimą už akių, priimti byloje sprendimą už akių nagrinėjamu atveju buvo ne tiktai teismo teisė, bet ir teismo procesinė pareiga (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 6 dalis). Teismas taip pat darė išvadą, kad atsakovo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis grindžia sprendimo už akių nepagrįstumą ir neteisėtumą, nepagrįstos įrodymais, todėl pagal CPK 288 straipsnio 4 dalį nesudaro pagrindo peržiūrėti teismo priimtą sprendimą už akių. Pažymėjo, kad atsakovas neįrodė, jog ieškovių nurodytos ir teismo nustatytos aplinkybės, liečiančios ginčo dalyką, yra nepagrįstos (CPK 42 straipsnio 5 dalis), todėl nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo abejoti teismo sprendimo už akių pagrįstumu.
Pažymėtina, kad sprendimo už akių priėmimas – tai toks ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu. Šio instituto tikslas – išplėsti asmenų subjektinių teisių teisminės gynybos ir dispozityvumo principo ribas, taip pat užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis bei nustatyti šalies pasyvaus elgesio civiliniame procese padarinius. Tuo siekiama skatinti šalis rūpintis proceso eiga, greitu ir ekonomišku bylos išnagrinėjimu, laiku ir rūpestingai pateikti savo poziciją teismui, sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, nevilkinti proceso.
CPK 285 straipsnio 1 dalyje numatyti atvejai, kuomet teismas gali priimti sprendimą už akių. Sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių. Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 3 dalies 4 punktu, teismas gali netenkinti šalies prašymo priimti sprendimą už akių, kai atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies nurodytos aplinkybės ir jos pateikti bei nurodyti įrodymai kelia teismui rimtų abejonių. CPK 285 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą. Atlikdamas formalų įrodymų vertinimą, teismas vertina tik teisinį įrodymų pagrįstumą ir baigiamąjį teismo aktą priima įsitikinęs, kad aktyviosios šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų turinys, jeigu jis pasitvirtintų, galėtų patvirtinti arba paneigti ieškiniu pareikštų reikalavimų išsprendimui teisinę reikšmę turinčių aplinkybių egzistavimą. Sprendimas už akių gali būti nepalankus aktyviajai šaliai, jeigu formaliai įvertinęs įrodymus teismas nustato, kad aktyviosios šalies pozicija nepagrįsta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-227/2008; 2012 m. rugsėjo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2012; 2018 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-421/2018, 29 punktas ir kt.).
Teismo sprendimo už akių instituto specifika ir tikslai lemia, kad šalis, dėl kurios priimtas toks sprendimas, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau gali šio Kodekso 287 straipsnyje nustatyta tvarka per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (CPK 285 straipsnio 5 dalis; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-762-186/2016). Šalis, kurios prašymu teismas priėmė sprendimą už akių, turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo paduoti apeliacinį skundą. CPK 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtinti sprendimo už akių panaikinimo ir bylos nagrinėjimo atnaujinimo pagrindai. Pagal šią teisės normą, teismas, išnagrinėjęs pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarime konstatavo, kad tuo atveju, kai atsakovas pateikia įrodymus, kurie patvirtina, jog teismo sprendimas už akių buvo akivaizdžiai neteisingas ir juo buvo akivaizdžiai pažeistos asmens teisės, teismas turi panaikinti šį sprendimą ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, nepaisant priežasčių, dėl kurių nebuvo pateiktas atsiliepimas į ieškinį, svarbos.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis aukščiau paminėtame Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarime pateiktais išaiškinimais, yra pažymėjęs, jog analizuojamu atveju bylos nagrinėjimui atnaujinti esminę reikšmę turi ne atsakovės pasyvumą (atsiliepimo nepateikimą) pateisinančios ar nepateisinančios priežastys, o aplinkybės ir įrodymai, susiję su sprendimo už akių teisėtumu bei pagrįstumu. Pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo privalo būti pagrįstas tokiais įrodymais, kurie galėtų patvirtinti, kad sprendimas, priimtas remiantis CPK 285 straipsnio 2 dalyje nustatytu byloje pateiktų įrodymų formaliu įvertinimu, yra akivaizdžiai neteisingas ir juo buvo akivaizdžiai pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai, kad gali būti rimtas pagrindas priimti byloje kitokį sprendimą. Tuo atveju, jeigu atsakovo pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikiami įrodymai, kurie leidžia iš esmės abejoti priimto sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu, teismas turi panaikinti priimtą sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 23 d. nutartiscivilinėje byloje Nr. e2-235-370/2017).

Cituodami arba kitaip platindami šią informaciją, nurodykite informacijos šaltinį.

Inga Tarasevičienė
Teisėjo padėjėja
Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmai
https://alytaus.teismai.lt/