NAUJIENOS

Pareiškėja kreipėsi su skundu dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašė panaikinti antstolio patvarkymą dėl turto arešto, kuriuo antstolis areštavo jos, t. y. skolininko sutuoktinės, gaunamas lėšas. Antstolis reikalavo iš pareiškėjos – skolininko sutuoktinės ½ darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 50 proc. nuo skolininko sutuoktinės ½ darbo užmokesčio dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną minimalią mėnesio algą (toliau – MMA), ir 20 proc. nuo ½ darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA. Pareiškėja nesupranta, kodėl antstolio patvarkymu buvo areštuotos jai priklausančios lėšos, t. y., pusė jos gaunamo darbo užmokesčio. Prašė panaikinti antstolio patvarkymą vykdomojoje byloje, kaip nepagrįstą ir neteisėtą, ir grąžinti pareiškėjai  neteisėtai išskaičiuotą pinigų sumą.
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai nutartimi pareiškėjos skundą atmetė. Teismas nurodė, jog vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo bei proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 str. 1 d.). CPK 634 str. 2 d. įtvirtintos antstolio pareigos savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad priverstinio vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires (lot. už įgalinimų ribų) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-273/2012). Todėl vykdymo procese privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko bei kitų suinteresuotų asmenų teisės ir teisėti interesai. 
Byloje esantys duomenys patvirtino, kad antstolio kontoroje vykdoma vykdomoji byla dėl skolos išieškojimo iš skolininko, išieškotojos valstybės naudai, pagal Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų išduotą vykdomąjį raštą. Vykdydamas minėtą vykdomąjį dokumentą, antstolis patvarkymu areštavo skolininkui priklausančias pinigines lėšas, gaunamas iš jo sutuoktinės – pareiškėjos darbinės veiklos pajamų. Minėtame patvarkyme antstolis nurodė išskaičiavimo iš darbo užmokesčio tvarką, reikalaudamas pareiškėjos darbdavį iš skolininko sutuoktinės ½ darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 50 proc. nuo skolininko sutuoktinės ½ darbo užmokesčio dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną MMA, ir 20 proc. nuo ½ darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA, darbo užmokesčio išskaitas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą. Taip pat siūlymu dėl turto dalies nustatymo, antstolis pasiūlė bendrosios jungtinės nuosavybės bendraturčiams pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijos nustatytos formos sutikimą dėl skolininko turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo susitarimą, kuriame būtų nurodyta skolininkui priklausanti bendro turto dalis, bei išaiškino, kad priešingu atveju antstolis siūlys išieškotojui ir bendraturčiams kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo.
Kadangi antstolio patvarkymu areštuotos piniginės lėšos įgytos skolininko santuokos su pareiškėja metu, turto arešto metu nebuvo galiojančios tarp sutuoktinių sudarytos vedybų sutarties, antstolio areštuotas turtas yra bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.88 str.). Nagrinėjamu atveju skolininko dalis antstolio areštuotame turte nenustatyta. CPK 667 str. 1 d. numato, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Gavęs šį skolininko sutikimą, antstolis, priėmęs sprendimą nukreipti išieškojimą į areštuotą turtą, patvarkymu visiems patvarkymo priėmimo dieną vykdomuosius dokumentus pateikusiems vykdyti išieškotojams pasiūlo per dvidešimt dienų nuo patvarkymo priėmimo dienos pateikti antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Jeigu nė vienas išieškotojas per šį terminą nepateikia antstoliui šioje dalyje nurodyto prieštaravimo, antstolis patvarkymu pasiūlo skolininkui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams per trisdešimt dienų pateikti antstoliui notarine tvarka patvirtintą susitarimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo. Šis terminas skaičiuojamas nuo antstolio patvarkymo, kuriuo nustatytas bendraturčių susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo pateikimo terminas, priėmimo dienos ir motyvuotu antstolio patvarkymu gali būti pratęstas ne daugiau kaip trisdešimt dienų.
Teismas pažymėjo, kad net ir tuo atveju, kaip skolininko prievolė yra asmeninio pobūdžio, išieškojimas iš skolininko sutuoktinės darbo užmokesčio dalies galimas. Tokiu atveju nustatytinas esminis aspektas, ar pats skolininkas turi tam tikro turto ir ar jo pakanka prievolei įvykdyti, priešingu atveju išieškojimas gali būti nukreipiamas į dalį bendrame turte. Nagrinėjamu atveju antstolis, nustatęs, kad skolininkas niekur nedirba ir negauna pajamų, iš kurių galima būtų įvykdyti išieškojimą, areštavo bendrą skolininko ir jo sutuoktinės turtą, nepažeisdamas minėtoje teisės normoje nustatytos išieškojimo iš bendro turto tvarkos. Skundžiamu antstolio patvarkymu nenukreiptas išieškojimas į asmeninį pareiškėjos turtą ir pareiškėja nepripažinta skolininke. Priešingai, skundžiamu patvarkymu antstolis nukreipė išieškojimą į skolininko dalį bendroje nuosavybėje ir pradėjo skolininko dalies bendrame turte nustatymo procedūrą. Kadangi išieškojimas buvo nukreiptas į pajamas, gaunamas iš darbinės veiklos, tai priimant skundžiamą patvarkymą, išskaitos iš darbo užmokesčio turėjo būti atliekamos CPK 733 str. nustatyta tvarka ir 736 str. numatyto dydžio. Pažymėtina, jog skundžiamas patvarkymas priimtas minėtose teisės normose nustatyta tvarka ir jame nurodytos išskaitos atitinka CPK 736 str. reikalavimus. Be to, byloje nėra duomenų, jog skolininkas su išieškotoja būtų sudaręs susitarimą dėl skolos mokėjimo dalimis, todėl vykdymo veiksmai atliekami vadovaujantis įstatymų nustatytomis normomis.
Teismas konstatavo, jog antstolis skundžiamu patvarkymu nukreipė išieškojimą ne į asmeninį pareiškėjos, o į bendrą su skolininku turtą, išieškojimas į bendrą turtą nukreiptas laikantis teisės aktuose nustatytos tvarkos, todėl skundžiamas patvarkymas pareiškėjos teisių nepažeidžia, naikinti skundžiamą antstolio patvarkymą nėra pagrindo.

Cituodami arba kitaip platindami šią informaciją, nurodykite informacijos šaltinį.

Evelina Matažinskienė
Teisėjo padėjėja
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai
El. paštas: evelina.matazinskiene@teismas.lt
S. Dariaus ir S. Girėno g. 17, LT-62503, Alytus
https://alytaus.teismai.lt/