NAUJIENOS

Juridiniai faktai – tai įvairūs įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ar pareigos. Tais atvejais, kai juridiniai faktai nėra akivaizdūs arba nėra juos patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės, todėl įstatymas numato galimybę suinteresuotam asmeniui kreiptis į teismą su prašymu nustatyti faktą. Vis dėl to, kaip pažymima Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, teismas nenustatinėja tam tikrų juridinę reikšmę turinčių faktų, jeigu pareiškėjas gali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentus, patvirtinančius atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas gali ne teismo tvarka atkurti prarastus dokumentus, patvirtinančius juridinę reikšmę turintį faktą.
Alytaus apylinkės teisme buvo atsisakyta priimti pareiškėjos pareiškimą dėl pastatų valdymo nuosavybės teise faktų nustatymo, konstatavus, kad ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka. Pareiškimą, kuriuo pareiškėja siekė įteisinti 2008 m. pastatytą Malkinę ir 2018 m. pradėtą, tačiau dar nebaigtą statyti Pirtį, esančias jos sūnui priklausančiame žemės sklype, kuris yra areštuotas siekiant priverstinai įvykdyti pareiškėjos sūnaus pinigines prievoles, teisme buvo atsisakyta priimti. Teismas pareiškimo, nepaisant pareiškėjos argumentacijos dėl aplinkybės, jog malkinės ir pirties savininkai yra skirtingi, jog pareiškėjos situacija turi teisminio ginčo požymių, nenagrinėjo dėl to, kad pareiškėja gali ir turi kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentus, patvirtinančius atitinkamus jos prašomus nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus. Teismas nurodė, kad pareiškėja turi galimybę įregistruoti statinių (tiek baigto statyti, tiek nebaigto) nuosavybę, atlikdama teisės aktais nustatytas teisines procedūras, kurių baigiamieji dokumentai yra šie: Deklaracija apie statybos užbaigimą (baigtam statyti statiniui) bei Pažyma apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo statinio projekto (nebaigtam statyti statiniui). Teismas nurodė, kad šie dokumentai yra pagrindai Nekilnojamojo turto registre įregistruoti naujai pastatytą statinį arba nebaigtą statyti statinį ir nuosavybės teises į juos.
Teismas konstatavo, kad kaip institucija, kuri neatlieka statybos teisėtumo priežiūros, negali nei patvirtinti, nei paneigti pareiškėjos nurodytų teiginių, kad Malkinei ir Pirčiai nereikalingas nei projektas, nei statybos leidimas. Teismas nurodė, kad nėra tokių teisės aktų ar teismų praktikos, pagal kuriuos nuosavybės teisės įregistravimu suinteresuoto asmens pasirinkimu ar noru turėtų būti taikomas juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo institutas vietoje teisės aktais numatytos naujo statinio statybos įteisinimo procedūros. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas nėra laisvai pasirenkama alternatyva, kadangi teisės aktuose: Nekilnojamojo turto kadastro, Statybos įstatymuose, Nekilnojamojo turto registro nuostatuose yra nustatytos neteisminės procedūros, kuriomis pareiškėja turi teisę pasinaudoti, neatsižvelgiant į jos norą nuosavybės teises įgyti juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pagrindu. Teismas konstatavo, kad negali nustatyti pareiškėjos nuosavybės į du statinius svetimame žemės sklype, kurį siekiama realizuoti priverstine tvarka, kadangi nėra teisinio pagrindo (neteismine tvarka nustatyto servituto ar kito) vienam savininkui tuos statinius be kliūčių naudoti ir valdyti antrojo savininko žemės sklype. Teismas susilaikė nuo vertinimo ar tai nepažeistų tikėtino išieškotojo intereso turtą realizuoti už adekvačią kainą. Pareiškėja kreipėsi į teismą nurodydama, kad prašomų juridinių faktų nustatymas prieš atliekant vykdomosiose bylose areštuoto nekilnojamojo turto vertinimą atitiktų pareiškėjos ir jos nepilnametės dukros interesus, todėl teismas padarė tikėtiną išvadą, kad pareiškėja siekia, jog statiniais ir galimais ateities teisminiais ginčais apsunkintas Sklypas apskritai nebūtų realizuotas (liktų šeimos turto sudėtyje sūnaus vardu) arba neatsiradus pirkėjui, neįvykus varžytynėms Sklypą savo vardu už nedidelę kainą įsigytų pati pareiškėja. Nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos pareiškimą, yra įsiteisėjusi. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad Alytaus apylinkės teismas pagrįstai sprendė dėl pareiškėjos nepateiktų įrodymų, jog ji negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių jos prašomus nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus. Pritarė, kad nesant pateiktų įrodymų, teismas pareiškimą pagrįstai atsisakė priimti. Pažymėjo, kad daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą gali būti registruojamos tik tuo atveju, kai Nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas.
Taigi, teismas nėra ta insitucija, kuri atlieka pirminį statybos teisėtumo įvertinimą, nėra ta institucija, kuri bet kokiu atveju ir situacijoje nusprendžia ar statyba yra (ne)teisėta, juolab situacijoje kai Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas, t. y. kai kyla abejonių dėl statybos teisėtumo. Kaip matyti, pareiškėjai nepavyko nusistatyti juridinę reikšmę turinčio fakto, kad ji įgijo nuosavybės teisę į du statinius. Šiuo atveju, esant grėsmei, kad statybos teisėtumo priežiūrą atliekanti institucija imsis veiksmų prieš pareiškėją, ji pirma parodė iniciatyvą įteisinti nuosavybę ir nuosavybės teises į statinius. Pareiškėja ėmėsi aktyvių teisinių veiksmų dar ir siekdama išvengti priverstinio išieškojimo, nenorėdama prarasti savo turto ir įdėto darbo: pirktų statybinių medžiagų (kaip ji nurodo medienos impregnanto sienoms dažyti, žvyro, dažų, gręžtuvų, „ruberoido“, stiklo vatos ir kitų) bei atliktų statybos darbų įrengiant pamatus, sienas. Vis dėlto, pareiškėja žemės sklypą su neįteisintais statiniais yra padovanojusi sūnui, tačiau šiuo metu dėl jo, sklypo savininko, vengimo geranoriškai vykdyti tam tikras pinigines prievoles, žemės sklypas, ant kurio stovi pareiškėjos nebaigta statyti Pirtis, pareiškėjos lėšomis pastatyta malkinė yra areštuotas. Teisme išnagrinėta byla ir situacija parodo, kad teismas negali palengvinti padėties asmenims, kurie statybos dokumentų tvarkymu ir nuosavybės įregistravimu susirūpina jau esant grėsmei prarasti tą turtą.

Cituodami arba kitaip platindami šią informaciją, nurodykite informacijos šaltinį.

Virginijus Žalgiris
Teisėjo padėjėjas
Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmai
El. paštas: virginijus.zalgiris@teismas.lt
https://alytaus.teismai.lt/