NAUJIENOS

Smurtas artimoje aplinkoje vis dar išlieka opus reiškinys. Nuo 2023 m. liepos 1 d. įsigaliojusi Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo (toliau – Įstatymo) redakcija numato, kad siekiant nuo smurto artimoje aplinkoje apsaugoti smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančius asmenis, jei yra pakankama rizika, kad smurtas artimoje aplinkoje gali būti panaudotas, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantiems asmenims gali būti skiriamas apsaugos nuo smurto orderis (toliau – Orderis), kuris Įstatyme apibrėžiamas kaip prevencinė apsaugos priemonė, kuri skirta smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiam asmeniui apsaugoti ir kuria pilnametis smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo įpareigojamas laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jeigu jis gyvena kartu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu, nesilankyti šio asmens gyvenamojoje vietoje, nesiartinti prie jo ir kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų ir (ar) vaikų, nebendrauti, neieškoti ryšių su jais. Artimos aplinkos sąvoką Įstatymas apibrėžia kaip – aplinka, kurią sudaro asmenys, siejami arba praeityje sieti santuokiniais, partnerystės, svainystės, giminystės ar kitais artimais ryšiais, taip pat asmenys, kartu gyvenantys ir tvarkantys bendrą ūkį. Orderis nukreiptas į greitą apsaugą ir tikimasi, kad Orderis sudaro sąlygas efektyviai pagalbai pradiniame smurto ar bauginimo etape.
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato duomenimis Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato prižiūrimoje teritorijoje (Alytaus miesto savivaldybė, Alytaus rajono savivaldybė, Druskininkų savivaldybė, Lazdijų rajono savivaldybė, Varėnos rajono savivaldybė, Prienų rajono savivaldybė ir Birštono savivaldybė) nuo 2023 m. liepos 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. buvo skirti 782 Orderiai, nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. birželio 30 d. – 773 Orderiai, viso: 1555 Orderiai. Palyginus pirmąjį pusmetį nuo Įstatymo įsigaliojimo su antruoju, stebimas visiškai nežymus Orderių išdavimo sumažėjimas (sumažėjo tik 9 Orderiais). Iš to galima daryti išvadą, kad smurto artimoje aplinkoje problema išlieka aktuali, jos šalinimo iš visuomenės procesas – ilgas.
Įstatymo 8 straipsnio 2 dalis numato, kad Orderį 15 dienų laikotarpiui skiria policijos pareigūnas, kai jis gauna pranešimą apie galimą smurtą artimoje aplinkoje ir, atlikus pavojaus rizikos vertinimą, nustatoma smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizika. Smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizikos vertinimo kriterijus (toliau – kriterijus) nustato vidaus reikalų ministras. Dalis kriterijų (bent iš dalies) subjektyvūs. Tai lemia, kad gali susidaryti sąlygos piktnaudžiauti Orderio institutu.
Įstatymo 9 straipsnis numato, kad smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantys asmenys policijos pareigūnų sprendimus skirti Orderį ar smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantys asmenys policijos pareigūnų sprendimus neskirti Orderio per 15 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali skųsti apylinkės teismui per policijos įstaigos padalinį, kuriame tarnauja skundžiamą sprendimą skirti apsaugos nuo smurto orderį arba jo neskirti priėmęs pareigūnas, pagal šio padalinio buvimo vietą. Skundą gavusiame policijos įstaigos padalinyje per 48 valandas nuo skundo gavimo policijos įstaigos vadovo įgaliotas pareigūnas priima sprendimą. Jeigu skundą gavusiame policijos įstaigos padalinyje priimamas sprendimas skundo netenkinti, gautas skundas perduodamas apylinkės teismui. Apylinkės teismas skundą išnagrinėja per 2 darbo dienas. Asmuo, nesutinkantis su apylinkės teismo sprendimu, arba policijos įstaigos vadovo įgaliotas pareigūnas turi teisę apskųsti apylinkės teismo sprendimą apygardos teismui.
Alytaus apylinkės teisme (Alytaus, Prienų, Varėnos, Druskininkų rūmai) nuo 2023 m. liepos 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. buvo gauti 22 pavojų keliančių asmenų skundai dėl pareigūnų priimto sprendimo skirti Orderį. Nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. birželio 30 d. – 39 skundai. Viso, per metus, teisme gautas 61 skundas. Iš jų 26 skundus teismas tenkino ir panaikino pareigūnų sprendimus skirti Orderį.
Teismas atlieka sprendimo dėl Orderio teisėtumo patikrinimo funkciją. Orderis negali būti išduodamas visais atvejais – teismas turi pareigą situaciją įvertinti objektyviai, išsamiai ištirti visus įrodymus ir sprendimą priimti ne formaliai, o tik nustačius, ar smurto rizika pakankama. Tai parodo, kad teismai, atlikdami šią funkciją, stengiasi įsigilinti į konkrečią pavojų keliančio asmens ir pavojų patiriančio asmens situaciją ir į nagrinėjamą klausimą pažiūrėti plačiau – atsižvelgti į teisminius procesus – į civilines (pvz. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, turto dalybų, ištuokos), tiek į baudžiamąsias bylas (pvz., nuteisimas dėl smurto artimoje aplinkoje) bei pradėtus ikiteisminius tyrimus ar administracinių nusižengimų teiseną, taip pat į specializuotos kompleksinės pagalbos centro ekspertinį vertinimą. Platesnė teismų analizė leidžia nuodugniai įvertinti situaciją, išsamiau nei tai galėjo būti padaryta policijai nagrinėjant skundą dėl Orderio, ar pareigūnams jį skiriant.
Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad teisme pasitaiko nemažai pasikartojančių situacijų. Pažymėtina, kad Įstatymas nenumato Orderio pratęsimo ir nenurodo, kiek tam pačiam asmeniui gali būti skirta Orderių paeiliui ar po nedidelio laiko tarpo. Tačiau Orderio paskirtis nėra ilgalaikė ir negali būti taikoma siekiant spręsti asmenų tarpusavio konfliktus ar iš namų iškeldinti nepageidaujamą ar neįtikusį asmenį, su kuriuo vyksta nuolatiniai konfliktai, kadangi valstybės prievarta turi būti taikoma proporcingai ir pagrįstai, tam esant adekvačiam tiek faktiniam, tiek ir teisiniam pagrindui. Pareigūnai negali imtis jiems nebūdingų funkcijų, kurios minėtoje situacijoje gali būti prilyginamos asmens iškeldinimui, kas yra neteisėta ir nepagrįsta. Tokiu atveju šalys ginčus dėl turto, iškeldinimo, bendravimo su vaikais ir pan., turi spręsti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse numatytais teisių gynimo būdais.
Egzistuoja rizika, kad sprendžiantys ginčus asmenys, kurių santykiai konfliktiški, nedarnūs, gali bandyti pasinaudoti Orderio institutu savo naudai, tokiu atveju itin svarbu tiek policijos veikimo algoritmo, tiek ir teismų išsamus individualių situacijų vertinimas, kad piktnaudžiavimui būtų užkirstas kelias. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 489 straipsnis numato atsakomybę už piktnaudžiavimą smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančių asmenų ar smurtą patyrusių asmenų teisėmis (užtraukia baudą nuo 14 Eur iki 30 Eur), taip pat už apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio įpareigojimų nesilaikymą (užtraukia baudą nuo 80 Eur iki 320 Eur, padarius pakartotinai – nuo 300 Eur iki 780 Eur). Už pastarojo įpareigojimo nevykdymą gali būti skiriama administracinio poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, sveikatos priežiūros, resocializacijos, bendravimo su vaikais tobulinimo, smurtinio elgesio keitimo ar kitose programose (kursuose).

Cituodami arba kitaip platindami šią informaciją, nurodykite informacijos šaltinį.

Aida Krušinskienė
Teisėjo padėjėja
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai
El. paštas: aida.krusinskiene@teismas.lt
https://alytaus.teismai.lt/