NAUJIENOS

2022 m. kovo 8 d. Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjas nutartimi patvirtinto Kauno apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą A. M. atžvilgiu.

Kauno apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro 2022 m. vasario 22 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas A.M. atžvilgiu nutrauktas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau — BPK) 212 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytu pagrindu, kai įtariamasis perduodamas asmeniui, kuris vertas teismo pasitikėjimo, pagal laidavimą (BK 40 str.) Prokuroras kreipėsi į ikiteisminio tyrimo teisėją dėl nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą pagal laidavimą patvirtinimo.

Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnis numato atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas - asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą ir jeigu yra visuma šio straipsnio 2 dalyje numatytu sąlygų: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Iš ikiteisminio tyrimo duomenų matyti, kad įtariamasis A. M. pirmą kartą padarė nesunkų neatsargų nusikaltimą, visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, dėl to nuoširdžiai gailisi, nusikalstama veika žala nepadaryta.

Ikiteisminio tyrimo metu asmenų, pripažintu nukentėjusiaisiais ar civiliniais ieškovais, nėra, civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Iki nusikalstamos veikos padarymo įtariamasis dirbo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmu teisėju, už darbą Lietuvos administraciniuose teismuose yra apdovanotas padėka. Įvertinus įtariamąjį charakterizuojančių duomenų visumą, jo paaiškinimus ir požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką, yra pagrindo manyti, kad įtariamasis A. M. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

A. M. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis automobiliu „Skoda KAROQ“, priklausančiu lizingo bendrovei. Prokuroras siūlė skirti baudžiamojo poveikio priemonę ir iš A. M. išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, kuri pagal vertinimo ataskaitą sudaro 16 410 Eur. A. M. prašo išieškotiną sumą mažinti iki 5000 Eur. Transporto priemonės savininkė lizingo bendrovė savo rašytiniuose paaiškinimuose prašo netaikyti teismo automobilio konfiskavimo ir išieškoti iš kaltininko konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50788/2018, 2K-79-511/2018) yra išaiškinta, kad nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi. Nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, BK 67 straipsnio 3 dalis), tokiais atvejais, remiantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Tuo tarpu BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai atleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų ir turto konfiskavimas. Taigi šio baudžiamojo įstatymo nurodytais atvejais baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų parinkimo klausimas paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant i tai, teisėtai ar neteisėtai buvo įgytas turtas, kelia ar nekelia pavojaus visuomenei jo palikimas asmens dispozicijai, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai, ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018).

Teismų praktikoje nurodoma, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas — pirmiausia atimti galimybę dar karta panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencini poveiki taip veikti linkusiems asmenims. Todėl taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, bet jos vertę pinigais, turėtų būti apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas. Tai reiškia, kad už teisės pažeidimą skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turi būti individualizuotas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2017).

Kasacinės instancijos teismo praktikoje pasisakyta, kad, sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, t. y. atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119976/2018, 2K-315-303/2018). Pabrėžtina ir tai, kad teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama Visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 21<-315-303/2018, 21<-17-788/2019, 2K-195-788/2019, 2K-72-489/2020, 2K-50-303/2020).

Įstatymai nereglamentuoja ir teismų praktikoje nėra išaiškinta, kokia turto vertės dalis konfiskuotina, — tai sprendžia teismas konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes. Taigi, sprendimas konfiskuoti nusikalstamos veikos priemonę ar jos vertę taikant laidavimą priimamas, visu pirma, įvertinus tokio konfiskavimo taikymo būtinumą ir proporcingumą, antra, įvertinus, ar proporcinga yra konfiskuoti visą ar tik dali (ir kokią konkrečią dalį) nusikalstamos veikos priemonės vertės.

Kartu pažymėtina, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimo prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-79-511/2018).

Ikiteisminio tyrimo duomenys patvirtina, kad A. M. pripažino savo kalte ir nuoširdžiai gailėjosi, neteistas, charakterizuojamas tik teigiamai, sunkinančių aplinkybių nėra. Dėl nusikalstamos veikos padarymo prarado darbą ir šiuo metu yra bedarbis, už įsigytą automobilį, kuriuo buvo padaryta nusikalstama veika, turi 14 518 Eur neįvykdyto įsipareigojimo lizingo bendrovei. Nusikalstamą veiką padarė siekdamas automobiliu stovėjimo aikštelėje kompaktiškiau perstatyti automobili, užėmusį daugiau nei būtina vietos aikštelėje, kad liktų vietos ir kitiems automobiliams. Nors A. M. vairavo kelių transporto priemonę neblaivus, tačiau tai jis darė automobiliu aikštelėje, pavažiavęs kelis metrus, bet ne gatvėje, kas rodo mažesnį pavojingumą kitų eismo dalyvių saugumui, padaryta veika nesukėlė sunkių pasekmių, žala trečiųjų asmenų turtui nepadaryta.

Ikiteisminio tyrimo teisėjas nutartimi patvirtino Kauno apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, atleidžiant A. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo terminą nustatant vieneriems metams. Teisėjas, įvertinęs nusikalstamos veikos pavojingumą, jos padarymo aplinkybes ir motyvus, kilusius padarinius, A. M. asmenybę ir kitus duomenis, daro išvadą, kad baudžiamojo poveikio priemonės — turto vertės konfiskavimo taikymas visa apimtimi šiuo atveju yra neproporcingas, neatitiktų teisingos viešojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyros, ji varžytų nuo baudžiamosios atsakomybės atleistą asmenį labiau, negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti, paskirtos pakankamos baudžiamojo poveikio priemonės, derančios su siekiamais atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslais, todėl A. M. skirtinas dalies turto vertės konfiskavimas, kurio pakaks šios baudžiamojo poveikio priemonės prevenciniams tikslams įgyvendinti, išieškotiną sumą nustatant 5000 Eur. Taip pat A. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones vieneriems metams.

Cituodami arba kitaip platindami šią informaciją, nurodykite informacijos šaltinį.

Kontaktai žiniasklaidai:

Jurgita Urbanavičiūtė

Alytaus apylinkės teismo

administracijos sekretorė

Tel. 8 315 73 544

El. p. jurgita.urbanaviciute@teismas.lt

https://alytaus.teismai.lt/