NAUJIENOS
Kokiais atvejais teismas negali tvirtinti šalių sudarytos taikos sutarties?
Taikos sutartimi gali būti sprendžiamas jau kilęs teisminis ginčas arba užkertamas kelias teisminiam ginčui kilti ateityje. Dėl taikos sutarties, kuria siekiama išvengti ateityje tarp šalių galinčio kilti teisminio ginčo, patvirtinimo šalys su prašymu gali kreiptis į teismą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste – CPK) XXXIX skyriuje (CPK 579-582 straipsniai) nustatyta supaprastinto proceso tvarka. Nors taikos sutarčiai, kaip ir bet kuriai kitai civilinei sutarčiai, galioja sutarties laisvės principas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste – CK) 6.156 straipsnis), tačiau šalių laisvė susitarti dėl taikos sutarties sąlygų nėra absoliuti. Teismas netvirtina taikos sutarties, jeigu jos sąlygos prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, viešajam interesui, pažeidžia kitų asmenų teises ir įstatymo saugomus interesus (CK 6.983-6.986 straipsniai, CPK 42 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad iš taikos sutarties atsiradusi šalių prievolė taikos sutarties dalyko atžvilgiu yra nedali (CK 6.983 straipsnio 2 dalis), todėl tuo atveju, kai teismas nustato, jog negalioja taikos sutarties atskiros sąlygos ar jų dalys, laikytina, jog negalioja visa taikos sutartis.
Alytaus apylinkės teisme atsisakyta tvirtinti taikos sutartį dėl žalos atlyginimo, sudarytą tarp darbo metu žuvusio asmens darbdavio ir žuvusio asmens artimųjų, kadangi nustatyta, jog atskiros taikos sutarties sąlygos prieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms bei yra sąlyginės. Taikos sutartyje šalys susitarė, kad „darbuotojo artimieji taip pat įsipareigoja dėl nelaimingo atsitikimo atliekamame ikiteisminiame tyrime ir/ar paskesniuose teisminiuose baudžiamosios bylos dėl nelaimingo atsitikimo nagrinėjamuose visų grandžių ir instancijų teismuose susitaikyti su bendrovės atsakingu asmeniu (darbdavio įgaliotu asmeniu) (asmenimis); neprieštarauti (neskųsti) prokuroro, ikiteisminio tyrimo teisėjo, teismų sprendimams dėl baudžiamojo proceso nutraukimo, baudžiamajame procese neteikti civilinio ieškinio, prašymo dėl advokato darbo apmokėjimo, kitų turtinių reikalavimų bendrovei ir/ar bendrovės atsakingiems asmenims.“ Teismas, įvertinęs minėtas taikos sutarties nuostatas, atkreipė dėmesį, kad tiek civilinis, tiek baudžiamasis procesai, kaip ir juose priimtų procesinių sprendimų apskundimo tvarka, yra aiškiai reglamentuojami imperatyviosiomis normomis, todėl šalių su šiais klausimais susijusi taikos sutarties sąlyga, įtvirtinanti darbo metu žuvusio asmens artimųjų pareigą „susitaikyti“, „neskųsti“ ir kt., negali būti tvirtinama kaip prieštara įstatymuose įtvirtintoms normoms. Teismas taip pat pažymėjo, jog negali būti tvirtinama kita šalių taikos sutartyje sulygta sąlyga, kad „nei šios taikos sutarties sudarymas, nei jos sąlygų vykdymas neprieštaraus ir nereikš nė vieno iš žemiau išvardintų dokumentų, terminų, sąlygų ar nuostatų nesilaikymo ar pažeidimo: (I) jokio teismo, valstybinės ar vietinės valdžios institucijos bet kokio sprendimo, nuosprendžio, įsakymo, draudimo, nutarties, nutarimo, potvarkio ar nurodymo, taikytino atitinkamai šaliai; (II) jokio susitarimo, sutarties, įsipareigojimo, kito sandorio ar leidimo, kurių šalimi atitinkama šalis yra; (III) atitinkamos šalies kreditorių teisių ar interesų; ir (IV) jokių atitinkamai šaliai taikytinų įstatymų ar kitų teisės aktų nuostatų“. Teismas išaiškino, jog taikos sutartimi negalima spręsti dėl asmenų, kurie nėra sutarties šalimi, teisių ir pareigų, taikos sutartimi negalima įtvirtinti esminės šalių nelygybės, nepagrįsto ir perdėto vieno šalies pranašumo prieš kitą šalį, pasinaudojant ekonominiu, tarnybiniu, kitu pranašumu, jei tai lemia vienai šaliai itin nepalankias, o kitai šaliai per daug palankias taikos sutarties sąlygas.
Taigi, be kita ko, teisme negali būti tvirtinami šalių susitarimai, priklausantys nuo ateityje (ne)vyksiančių procesų, šalių sudarytos taikos sutarties sąlygose negali būti sulygti sąlyginiai susitarimai, kaip ir negali būti įtvirtinti asmens teisės į privatų gyvenimą neadekvatūs ribojimai, kuomet mainais už taikų sutarimą nustatomi absoliutūs draudimai naudotis tik asmeniui priklausančia teise spręsti, kada ir kokia apimtimi viešinti privataus jo gyvenimo detales, susijusias su taikos sutartyje nurodomu įvykiu.
Cituodami arba kitaip platindami šią informaciją, nurodykite informacijos šaltinį.
Aira Pankienė
Teisėjo padėjėja
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai
El. paštas: aira.pankiene@teismas.lt
https://alytaus.teismai.lt/
Kontaktai žiniasklaidai
Teismo administracijos sekretorė,
vykdanti atstovo ryšiams su žiniasklaida ir visuomene funkcijas,
Jurgita Urbanavičiūtė Tel. (0 315) 73544 El. p. jurgita.urbanaviciute@teismas.lt
















