Skip to content
Viso rezultatų:
Rodyti visus rezultatus
Lt En
Alytaus apylinkės teismas
lt
En

NAUJIENOS

Muitinės pareigūnai išteisinti

Muitinės pareigūnai išteisinti
2022-08-30

Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmai 2022 m. rugpjūčio 26 d. paskelbė nuosprendį, kuriuo trys Vilniaus teritorinės muitinės Raigardo kelio posto pareigūnai išteisinti dėl nusikalstamos veikos numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 229 straipsnyje padarymo.

Išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje S. V., A. A. ir A. Z. buvo kaltinami tuo, kad jie, būdami valstybės tarnautojai, dėl neatsargumo netinkamai atliko savo pareigas ir dėl to valstybė patyrė didelę žalą, o būtent, kad nuo 2020 m. rugsėjo 15 d. 8 val. 00 min. iki 2020 m. rugsėjo 16 d. 8 val. 00 min. dirbdami Vilniaus teritorinės muitinės Raigardo kelio posto, esančio Gardino g. 130, Jaskonių k., Viečiūnų sen., Druskininkų sav., pamainoje Nr. 3, pažeisdami teisės aktų reikalavimus, netinkamai atliko jiems priskirtas pagal kompetenciją pareigas, t. y. dėl neatsargumo, veikdami nusikalstamai nerūpestingai, sudarė sąlygas transporto priemonių junginiui, kuriame gabenami privalomai pateikti muitinei daiktai: 350000 pakelių cigarečių „NZ Gold“, 99500 pakelių cigarečių „NZ Black“, 75000 pakelių cigarečių „Minsk Super Slims“, 351000 pakelių cigarečių „Queen Menthol“, 149500 pakelių cigarečių „5 Minsk Super Slims“, paženklintų Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą ir yra 3655 293 Eur, be transporto priemonės muitinio tikrinimo sustoti stovėjimo aikštelėje, esančioje prie detalaus tikrinimo angaro, ir, sukeitus šios transporto priemonės valstybinius numerius su kito identiško transporto priemonių junginio, valstybiniais numeriais, išvykti iš muitinės teritorijos su cigarečių kroviniu, t. y. įvykdyti kontrabandą, ir, nors nenumatydami, kad pagal savo veikimą ar neveikimą gali atsirasti padariniai, bet pagal savo užimamas pareigas ir turimą darbo patirtį galėjo ir turėjo tai numatyti.

Išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, teismas konstatavo, kad kaltinimai S. V., A. A., A. Z., dėl neatsargumo, veikiant nusikalstamai nerūpestingai, taip sudarant sąlygas įvykdyti kontrabandą, nepasitvirtino.

Išnagrinėjus baudžiamąją bylą buvo nustatyta, kad 2020 m. rugsėjo 15 d. prieš vidurnaktį S. V. gavo nurodymą nuo 24.00 val. dirbti tuščių ir krautų krovininių automobilių patikros kanaluose: eismo juostose D1 ir E1. Atėjusi pamatė, kad dirbs kartu su kolega M. K., kuris dirbo darbo vietoje, esančioje D1 kanale. S. V. dirbo darbo vietoje, esančioje E1 kanale. Kai nebuvo automobilių be krovinio, S. V. tikrino ir formino automobilius su kroviniu. Tikrinimų tą naktį buvo daug. Detalaus tikrinimo angare esančioje darbo vietoje detalų krovininio automobilio patikrinimą atliko pamainos viršininkas bei M. K. Todėl abiejuose kanaluose ji liko dirbti viena – suforminusi be krovinio vykstančius automobilius, vykdė krovininių automobilių su kroviniu patikrą. Vieno krovininio automobilio vairuotojui pateikus krovinio dokumentus, į sistemą bandė įvesti ant CMR užrašytą deklaranto suteiktą LRN, tačiau sistemoje tokio numerio nerado. S. V. vairuotojui nurodė numerio patikslinimui nueiti pas deklarantus. Transporto priemonė tuo metu dar buvo kanale, prie užtvaro. Pasakius, kad vairuotojas pasitikslintų neteisingą LRN, jis nuėjo prie transporto priemonės ir truputį pavažiavo į priekį, už užtvaro, po to vėl grįžo prie S. V. Tai, kad pravažiavo už užtvaro S. V. įtarimų nesukėlė. Toks buvo posto ir pamainos viršininkų nurodymas, tokia susiformavusi praktika, taip pat buvo sudarytas VSAT ir muitinės vadovybės susitarimas, esant tam tikriems nesklandumams dėl dokumentų trūkumų ar netikslumų, į kanalus D1 ir E1 įvažiavusias krovinines transporto priemones su kroviniais patraukti į aikštelę prie detalaus tikrinimo angaro, taip sudarant galimybę pareigūnams tikrinti ir įforminti kitas krovinines transporto priemones, kol patrauktų transporto priemonių vairuotojai pašalins dokumentų trūkumus. Ji matė, kad vairuotojas sustojo prie angaro. Dar kartą nurodė jam eiti pas deklarantus ir matė, kaip jis nuėjo link deklarantų. Bylos duomenys – kaltinamųjų, Raigardo kelio poste dirbusių ir iš šiuo metu dirbančių pareigūnų parodymai patvirtino, kad, esant neteisingam LRN kodui, galimybės muitinės sistemoje rasti deklaraciją, nėra. Muitinės pareigūnui nežinant deklaracijoje nurodytų duomenų, nėra galimybės atlikti muitinį patikrinimą ir įforminimą, pilna apimtimi vertinti riziką, vykdyti rizikos veiksnių paiešką, suderinus su posto (pamainos) viršininku arba vadovaujančio pareigūno pavedimu, nukreipti transporto priemonę detaliam tikrinimui ir pan.

Teismas konstatavo, kad šiuo atveju rizikos vertinimas buvo perkeltas muitinius patikrinimus ir įforminimus atliekantiems muitinės pareigūnams. Akivaizdu, jog šio posto vyresnioji inspektorė S. V., siekdama kartu su kitais pareigūnais įvykdyti susitarimą dėl krovininių transporto priemonių pralaidumo (220 + 220), taip pat dėl kitų transporto priemonių pralaidumo, dėl didelio darbo krūvio ir dėl to, jog anksčiau pagal liudytojų ir kaltinamųjų parodymus tokio atvejo, kad krovininė transporto priemonė išvyktų iš posto teritorijos sukeistais numeriais nepatikrinta, nebuvo, šiuo konkrečiu atveju, netinkamai įvertinusi riziką, kilusių padarinių numatyti negalėjo. Darė išvadą, jog šiuo konkrečiu atveju, S. V. kaltė (nusikalstamas nerūpestingumas) netinkamai įvertinus transporto priemonių junginio riziką ir neinformavus apie tai pamainos viršininko A. Z., nebuvo įrodyta, nes ji nenumatė ir negalėjo numatyti, jog taip bus sudarytos sąlygos įvykdyti kontrabandą.

Sprendžiant dėl A. A. kaltės teismas konstatavo, kad iš kaltinimo nėra aišku, kaip A. A., 2020  m. rugsėjo 16 d. apie 03:06:29 val. nurodęs grąžinti iš posto teritorijos nuo detalaus muitinio angaro į D1 eismo juostą transporto priemonių junginį, vairuojamą Lenkijos Respublikos piliečio P. J. G., tuo pačiu, kaip nurodyta kaltinime, nevertino lokalios rizikos, kad transporto priemonių junginys, su gabenamomis prekėmis buvo išleistas iš muitinio tikrinimo kanalo be patikros paliekant į Sąjungos muitų teritoriją įvežtas trečiosios šalies prekes be muitinės priežiūros, t. y., be tiesioginės kontrolės nuolat jį stebint. Bylos duomenys patvirtina, kad kaltinamasis A. A. darbą nurodytoje darbo vietoje pagal sudarytą darbo grafiką pradėjo 2020 m. rugsėjo 16 d. 3.00 val. Kaltinime nurodyta, jog transporto priemonių junginį, iš posto teritorijos nuo detalaus muitinio angaro į D1 eismo juostą jis nurodė grąžinti 03:06:29. Nesuprantama, kokiu būdu šis pareigūnas turėjo vertinti minimo transporto priemonių junginio lokalią riziką, išleidžiant šį junginį iš muitinio tikrinimo kanalo, jei bylos duomenys patvirtina, kad transporto priemonių junginį iš muitinio tikrinimo kanalo išleido pareigūnė S. V.

Byloje nėra įrodymų, kurių pagrindu būtų galima nustatyti, kada konkrečiai transporto priemonių junginys, išvyko iš Raigardo kelio posto teritorijos į Lietuvos Respubliką, ir kurio konkrečiai pareigūno priežiūroje (S. V. ar A. A.) buvo minimas transporto junginys jo išvykimo iš posto teritorijos momentu. Nesant duomenų, patvirtinančių, jog minėtas transporto priemonių junginys iki jo išvykimo iš posto teritorijos ir išvykimo į Lietuvos Respubliką metu buvo A. A. priežiūroje, laikoma neįrodyta aplinkybė, jog A. A. pagal jam pavestas funkcijas nevertino lokalios rizikos, paliekant į Sąjungos muitų teritoriją įvežtas trečiosios šalies prekes be muitinės priežiūros, t. y., be tiesioginės kontrolės nuolat jį stebint.

Kaltinimo A. A. dalis, kurioje jis kaltinamas, jog nedalyvavo ir nenuėmė plombos nuo transporto priemonių junginio puspriekabės rengiant prekių muitiniam tikrinimui bei apie susidariusią kritinę ir nestandartinę situaciją neteikė informacijos pamainos viršininkui A. Z. ir savalaikiai nepriėmė sprendimų taikyti priemones suvaldant lokalią riziką, nors pagal pavestas pareigas ir turimą patirtį tai turėjo ir privalėjo padaryti, iš viso yra nesuprantama, nes neaišku, nuo kurio transporto priemonių junginio puspriekabės buvo nenuimta plomba, kuris pareigūnas tai turėjo padaryti, apie kokią susidariusią kritinę ir nestandartinę situaciją privalėjo pateikti ir nepateikė informacijos pamainos viršininkui A. Z., kokių sprendimų taikyti priemones suvaldant lokalią riziką savalaikiai nepriėmė A. A., ir kokiu priežastiniu ryšiu tai susiję su kaltinime nurodytais padariniais – valstybės patirta didele žala.

Teismas padarė išvadą, kad A. Z. kaltė (nusikalstamas nerūpestingumas) nekontroliuojant muitinės pareigūnės S. V. jai nevertinant transporto priemonių junginio, vairuojamo Lenkijos Respublikos piliečio P. J. G., rizikos dėl muitų teisės pažeidimų, neįrodyta, nes jis nenumatė ir negalėjo numatyti, jog taip bus sudarytos sąlygos įvykdyti kontrabandą.

Raigardo posto pamainos viršininkas A. Z., 2020 m. rugsėjo 15-16 d. kartu su kitais muitinės pareigūnais siekdamas įvykdyti susitarimą dėl krovininių transporto priemonių pralaidumo (220 + 220), taip pat dėl kitų transporto priemonių pralaidumo, dėl didelio darbo krūvio ir dėl to, jog anksčiau pagal liudytojų ir kaltinamųjų parodymus tokio atvejo, kad krovininė transporto priemonė išvyktų iš posto teritorijos sukeistais numeriais nepatikrinta, nebuvo, šiuo konkrečiu atveju kilusių padarinių numatyti negalėjo.

Teismo nuomone, šiuo konkrečiu atveju transporto priemonių junginys, iš Raigardo posto teritorijos, sukeitus valstybinius numerius, be patikros išvyko su cigarečių kroviniu, t. y. įvykdyta kontrabanda, ne todėl, kad jis, pateikus neteisingą LRN numerį buvo patrauktas į aikštelę prie detalaus tikrinimo angaro (tai daryti leidžia Raigardo pasienio kontrolės punkto darbo nuostatų 32 punktas) ar buvo neprižiūrimas, bet todėl, kad Raigardo kelio poste nagrinėjamo įvykio metu nebuvo išvykstančių į Lietuvos Respubliką krovininių transporto priemonių rekontrolės darbo vietos. Akivaizdu, jog muitinės pareigūnui, kurio priežiūroje yra į aikštelę prie detalaus tikrinimo angaro patraukta krovininė transporto priemonė su kroviniu, net ir stebint ir prižiūrint šią transporto priemonę, numatyti, kad ji, sukeitus valstybinius numerius, išvyks į Lietuvos Respubliką be patikros, galimybės nėra. Šiuo atveju, teismo nuomone, transporto priemonės neišvykimą iš posto teritorijos be patikros turėjo užtikrinti rekontrolė, kurios tuo metu Raigardo kelio poste nebuvo.

Teismas konstatavo, kad nusikalstamam nerūpestingumui būtini valinis ir intelektualusis kaltės elementai. Baudžiamajame įstatyme vartojama sąvoka ,,turėjo“ apibūdinama objektyviais kriterijais ir pateikia nominalų konkrečios situacijos vertinimą bei pareigą numatyti savo veikos pavojingus padarinius, o sąvoka ,,galėjo“ paprastai reiškia subjektyvias asmens savybes, dėl kurių asmuo turi realią galimybę numatyti pavojingus savo veiklos padarinius. Tačiau vien galėjimas ir turėjimas numatyti padarinius nesudaro pagrindo kvalifikuoti veiką pagal BK 229 straipsnį, nes kaltininkas, be to, dar turi suvokti ir sugebėti įvertinti savo veikos padarinių dydį (kasacinės nutartys Nr. 2K-P-1/2014, 2K-7-228/2008). Taigi tokios veikos kvalifikavimui nepakanka vien objektyvaus padarytos žalos ir jos dydžio konstatavimo – būtina nustatyti, kaip netinkamu pareigų atlikimu sukelti padariniai atsispindėjo kaltininko sąmonėje.

Teismas ištyręs ir įvertinęs visus bylos įrodymus nusprendė, jog jie nepagrindžia muitinės pareigūnų S. V., A. A. ir A. Z. kaltės dėl jiems inkriminuotos veikos. Todėl muitinės pareigūnai išteisinti, kaip nepadarę veikos, turinčios nusikaltimo požymių.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.

 

Cituodami arba kitaip platindami šią informaciją, nurodykite informacijos šaltinį.

Ričardas Balkė

Teisėjo padėjėjas

Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmai

Tel. (8 313) 51097

El. paštas: Ricardas.Balke@teismas.lt

Druskininkų g. 43, LT-66166 Druskininkai

https://alytaus.teismai.lt/