Skip to content
Viso rezultatų:
Rodyti visus rezultatus
Lt En
Alytaus apylinkės teismas
lt
En

NAUJIENOS

Nepilnametis nusikaltėlis: bausti ar atleisti?

Nepilnametis nusikaltėlis: bausti ar atleisti?
2022-04-29

Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų ikiteisminio tyrimo teisėja 2022 m. vasario 11 d. nutartimi patvirtino Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokurorės nutarimą, kuriuo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 93 straipsniu, ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nepilnametį V. G., gimusį 2006 m., atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės už pasikėsinimą įvykdyti plėšimą, bei, siekiant teigiamo poveikio nepilnamečiui, šiam paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą šešių mėnesių laikotarpiui, įpareigojant jį per visą auklėjamojo poveikio priemonės paskyrimo laiką nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose bei tęsti mokslą.

Ikiteisminio tyrimo metu surinkti faktiniai duomenys patvirtino, kad nepilnametis V. G. Prienuose esančios parduotuvės prekybos salėje daiktu, panašiu į pistoletą (plastikiniu žaisliniu pistoletu), pagrasino pardavėjai, reikalavo pinigų, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nes pardavėja pasipriešino, ranka jį pastumdama. Tokiais savo veiksmais V. G. pasikėsino pagrobti svetimą turtą ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo teisėja nutarė patvirtinti minėtą prokuroro nutarimą, įvertinusi, kad yra BK 93 straipsnyje nustatytos sąlygos atleisti nepilnametį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės: nepilnametis V. G. pirmą kartą padarė apysunkį nusikaltimą, dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailėjosi ir visiškai prisipažino padarę jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, atsiprašė nukentėjusiosios, nukentėjusioji jam pretenzijų neturi, žala nepadaryta. Taip pat atsižvelgta į tai, jog nepilnametis yra jauno amžiaus, anksčiau teismo neteistas, nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, baustas administracine tvarka, mokosi, charakterizuojamas patenkinamai. Teisėja sprendė, kad šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad ateityje nepilnametis nedarys naujų nusikalstamų veikų ir laikysis įstatymų.

Pažymėtina, kad pagal BK 93 straipsnio 1 dalį teismas gali atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, nutraukti jam baudžiamąją bylą ir taikyti auklėjamojo poveikio priemones, esant visoms šiame įstatyme numatytoms būtinoms sąlygoms ir bent vienai alternatyviai sąlygai. Būtinos sąlygos yra trys: 1) toks asmuo turi būti padaręs nusikalstamą veiką dar nesulaukęs aštuoniolikos metų amžiaus; 2) turi būti padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą; 3) turi būti padaręs nusikalstamą veiką pirmą kartą. Alternatyvios sąlygos yra šios: kaltininkas nukentėjusio asmens atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą arba pripažintas ribotai pakaltinamu, arba pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Šiame kontekste paminėtina, jog BK įtvirtintos nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės nuostatos yra orientuotos į jaunų asmenų auklėjimą, grąžinimą į visuomenės gretas bei gyvenimo būdo keitimą. Siekiama šalinti neteisėto elgesio priežastis, ugdyti asmenybę bei individualizuoti bausmę.

Nepilnamečio atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos išsamiai nagrinėtos kasacinėje praktikoje. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad bet kokia valstybės intervencija (ne tik pačia ryškiausia forma – įkalinimas, bet ir tikra ar tariama socialinė pagalba) gali turėti ilgalaikį stigmatizuojantį poveikį, kuris per labai trumpą laiką nusikaltusį jauną žmogų gali stumtelėti dar toliau už visuomenės ribų. Siekiant daryti teigiamą įtaką jauno žmogaus elgesiui, pasiteisina atitinkamos (t. y. jauno žmogaus brandai tinkamos) priemonės, taigi jos turi pasižymėti jaunimui pritaikytais ypatumais, o netinkamos ir (ar) per griežtos priemonės skatina nusikalstamų recidyvą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-362-942/2015). Tačiau kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad BK 93 straipsnio taikymas yra teismo diskrecinė teisė. Net ir esant visoms formalioms šiame straipsnyje numatytoms sąlygoms, teismas motyvuotai gali apsispręsti tiek dėl nepilnamečio asmens atleidimo, tiek dėl atsisakymo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Nors baudžiamajame įstatyme nėra imperatyvaus reikalavimo, tačiau sisteminis nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės paskirties ir jos ypatumų aiškinimas, atsižvelgus į bendrą baudžiamojo įstatymo paskirtį bei jo normų sistemą, leidžia teigti, kad kiekvieną kartą, kai pirmą kartą nusikaltusio nepilnamečio padarytos veikos pavojingumas, konkrečios veikos padarymo aplinkybės, asmenybė ir jo elgesys po nusikalstamos veikos padarymo atitinka BK 93 straipsnio 1 dalies sąlygas, teismas turėtų svarstyti, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad tinkamas kaltinamojo veikos įvertinimas ir teigiamų nepilnamečio elgesio pokyčių ateityje siekimas yra galimas be kriminalinės bausmės skyrimo. Toks reikalavimas kildinamas iš nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų paskirties (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-472/2009, 2K-362-942/2015, 2K-599-976/2015, 2K-24-976/2016). Antai, kasacinis teismas (nutartis civilinėje byloje Nr. 2K-650/2011) konstatavo, kad BK 93 straipsnio nuostatų nepilnamečiui netaikymą lėmė ne išvados dėl šiame straipsnyje numatytų sąlygų buvimo ar nebuvimo, o teismų išvada, kad be kriminalinės bausmės negalima tikėtis teigiamų nuteistojo elgesio pokyčių. Ši išvada pagrįsta teismų nustatytomis aplinkybėmis, apibūdinančiomis veikos padarymo aplinkybes, nuteistojo asmenybę, jo elgesį (veika padaryta bendrininkų grupės, kurioje jo vaidmuo buvo pagrindinis, jis pirmas pradėjo konfliktą, ne kartą baustas administracine tvarka ir kt.).

 

Inga Tarasevičienė, Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų padėjėja

Cituodami arba kitaip platindami šią informaciją, nurodykite informacijos šaltinį.