NAUJIENOS

Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmai 2023 m. birželio 22 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad pareiškėjas gyvenamąjį namą valdo nuosavybės teise nuo 1991 m. rugsėjo 30 d., kurį kartu su savo šeimos nariais ūkio būdu pastatė, tačiau neišliko dokumentai, kurių pagrindu viešajame registre būtų galima įregistruoti pareiškėjo nuosavybės teises į gyvenamąjį namą. Baigus statybos darbus, ilgą laiką pareiškėjas nesirūpino statinio ir nuosavybės teisių įregistravimu viešajame registre, nes buvo įsitikinęs, jog nieko papildomai daryli nereikia, manė, kad tiek pats statinys, tiek jo nuosavybės teisės į jį viešame registre yra įregistruotos, kadangi namas buvo statomas pareiškėjui būnant Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo nariu kartu su kitais nariais ir jo namas sudaro vieną gyvenamųjų pastatų kompleksą (kotedžą), kiti statytojai (kaimynai) teisinės registracijos formalumus jau yra užbaigę. Savo pareiškimą pareiškėjas grindė tuo, kad Druskininkų miesto valdybos 1991 m. spalio 16 d. potvarkiu buvo leista Druskininkų valstybinei vandens tiekimo įmonei perleisti statomą gyvenamąjį namą steigiamam gyvenamojo namo statybos kooperatyvui (GNSK), kurio nariu buvo ir pareiškėjas. Druskininkų miesto valdybos 1991 m. spalio 25 d. potvarkiu nutarta įregistruoti GNSK įstatus ir patvirtinti kooperatyvo narių sąrašą, kuriame buvo įrašytas ir pareiškėjas. Pareiškėjo nuosavybės teise 1995 m. liepos 26 d. įregistruotas žemės sklypas, kuriame ir yra pastatytas aptariamas gyvenamasis namas.
Atsisakydamas priimti pareiškimą, teismas pareiškėjui išaiškino, kad pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Įstatymas) 2 straipsnio 99 dalyje apibrėžta statytojo (užsakovo) sąvoką ir pareiškėjo nurodytų aplinkybių visumą, pareiškėjas atitinka Įstatyme numatytą statytojo (užsakovo) sampratą, todėl būtent pareiškėjas turi galimybę ir pareigą įregistruoti statinio (tiek baigto statyti, tiek nebaigto) nuosavybę, atlikdamas teisės aktais nustatytas teisines procedūras. Tokiu būdu, pagal Įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 2 punktą bei 3 dalies 2 punktą, užbaigus visus statybos darbus, kuriems pagal to paties įstatymo 27 straipsnio 1-7 punktus numatytas statybą leidžiantis dokumentas, statyba užbaigiama Aplinkos ministro nustatyta tvarka: a) surašius deklaraciją apie statybos užbaigimą, b) statinio (dalies) ekspertizės rangovui patvirtinus deklaraciją apie statybos užbaigimą, c) tokią deklaraciją įregistravus Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ (toliau – ir IS „Infostatyba). Taip pat pareiškėjui išaiškino, kad pagal Nekilnojamo turto kadastro nuostatų, patvirtintų 2002 m. balandžio 15 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 534, 841.2 punktą, prašant įrašyti statinio (patalpos), suformuoto pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnį, kadastro duomenis ar juos pakeisti po statinio (patalpos) rekonstravimo, kapitalinio remonto, paprastojo remonto, atnaujinimo (modernizavimo), paskirties pakeitimo ar kitokio pertvarkymo, kadastro tvarkytojui turi būti pateikiama statinio kadastro duomenų byla ir vienas iš šių dokumentų (dokumentus, įregistruotus Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“, kadastro tvarkytojas gauna pats per Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinę sistemą „Infostatyba“): statybos užbaigimo aktas arba deklaracija apie statybos užbaigimą, kuri turi būti:
- Įstatymo 28 straipsnio 3 dalyje nustatytais atvejais surašyta statytojo ar jo teises ir pareigas perėmusio asmens, patvirtinta statinio (dalies) ekspertizės rangovo ir įregistruota IS „Infostatyba;
- arba Įstatymo 28 straipsnio 4 dalyje nustatytais atvejais surašyta statytojo ar jo teises ir pareigas perėmusio asmens ir įregistruota IS „Infostatyba“.
Teismas sprendė, kad teisinis reglamentavimas aiškiai ir konkrečiai numato nekilnojamųjų daiktų suformavimo ir įregistravimo procedūras, tačiau teismo vertinimu, pareiškėjas jokių veiksmų įteisinti gyvenamojo namo statybą teisės aktų nustatyta tvarka, nesiėmė bei priėjo išvados, kad pareiškėjo prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas, teisme civilinio proceso tvarka negali būti nustatinėjamas (CPK 445 straipsnis), kadangi pareiškėjas, siekdamas realizuoti savo subjektinę teisę į tikėtinai teisėtai suformuoto naujo nekilnojamojo daikto (gyvenamojo namo) kadastro duomenų bei nuosavybės teisių įregistravimą Nekilnojamo turto registre, turėtų atlikti Statybos įstatymo 28 straipsnyje, STR1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 92-93 punktuose bei Nekilnojamo turto kadastro nuostatų 841.2 punkte numatytus veiksmus.
Nesutikdamas su Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų nutartimi, pareiškėjas apeliaciniu skundu kreipėsi į Kauno apygardos teismą.
Kauno apygardos teismas 2023 m. spalio 24 d. nutartimi Alytaus apylinkės teismo 2023 m. birželio 22 d. nutartį paliko nepakeistą. Nurodė, kad pastato valdymo nuosavybės teise faktas yra vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų, teismo nustatomas ypatingosios teisenos tvarka (CPK 444 str. 2 d. 5 p.). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad tam, jog būtų nustatytas pastato valdymo nuosavybės teise faktas, pareiškėjas turi įrodyti šias būtinąsias sąlygas: 1) jis įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, pagamindamas daiktą ar kitais CK 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais); 2) nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai buvo, tačiau šiuo metu jie yra dingę; 3) nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka; 4) nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010). Taigi, bylos dėl juridinę reikšmę turinčio pastato valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo yra skirtos jau tam tikru pagrindu praeityje atsiradusiai pareiškėjo nuosavybės teisei į nekilnojamąjį daiktą konstatuoti, kai egzistavo dokumentai, patvirtinantys tokią pareiškėjo teisę, tačiau jie (dokumentai) yra prarasti ir kitokia tvarka, išskyrus teisminę, jų neįmanoma gauti arba atkurti.
Kauno apygardos teismas sprendė, kad iš pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kuriomis grindžiamas jo pareiškimas, ir pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad nuosavybės teisę į ginčo gyvenamąjį namą patvirtinančių dokumentų pareiškėjas niekada neturėjo, taigi, jie nėra dingę ir negali būti atkurti. Pareiškėjas prašydamas pripažinti juridinę reikšmę turintį faktą, siekia įrodyti, kad nuosavybės teisę į namą įgijo vienu iš nuosavybės teisės įgijimo būdų – statybos būdu, tačiau negali gauti nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų bei padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išsprendė pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo priėmimo klausimą.

Cituodami arba kitaip platindami šią informaciją, nurodykite informacijos šaltinį.

Petras Macejauskis
Alytaus apylinkės teismo
Druskininkū rūmų teisėjo padėjėjas
El. petras.macejauskis@teismas.lt
https://alytaus.teismai.lt/