Skip to content
Viso rezultatų:
Rodyti visus rezultatus
Lt En
Alytaus apylinkės teismas
lt
En

NAUJIENOS

Teismų sistemos naujienos

Teismų sistemos naujienos
2022-05-31

Teisėjai nuolat tobulina užsienio kalbų įgūdžius

„Užsienio kalbos ir jos teisinės terminijos mokėjimas yra svarbus ir turėtų būti nuolatinio teisininkų rengimo dalis. Tai yra būtina veiksmingų ryšių tarp valstybių narių, kurie savo ruožtu yra teisminio bendradarbiavimo kertinis akmuo, sąlyga. Labai svarbu, kad visos suinteresuotosios šalys atkreiptų dėmesį į užsienio kalbų teisinės terminijos mokymus“, – pabrėžiama Europos teisminio mokymo tinklo (EJTN) organizuojamų lingvistikos mokymų programoje.

EJTN ypatingą dėmesį skiria kalbiniams projektams, kurių metu Europos Sąjungos (ES) teisėjai mokosi teisinės anglų ar prancūzų kalbos. Kursais siekiama lavinti tiek teisinius, tiek kalbinius dalyvių įgūdžius, praktiškai ir dinamiškai derinant teisinę informaciją ir kalbos pratimus. Mokymuose derinamos teorinės ir praktinės keturių pagrindinių kalbos įgūdžių sesijos: skaitymas, rašymas, kalbėjimas ir klausymas pagal teisinę terminiją.

Viename iš tokių EJTN organizuojamų lingvistikos seminarų „Kalbos mokymai šeimos teisės srityje“ dalyvavo Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Mauricė. Teisėja sutiko pasidalyti savo mintimis apie kalbą kaip teisinį įrankį ir atskleisti, kuo jai buvo naudingas šis seminaras.

Kaip manote, kuo lingvistikos sritis yra svarbi kasdieniame teisėjo darbe?

Kaip teatras prasideda nuo rūbinės, taip teisė pasireiškia per kalbą. Nepriekaištingas lingvistikos taisyklių išmanymas ir taikymas rašytiniuose teisiniuose tekstuose, aukšta kalbos kultūra žodiniuose diskursuose yra būtinas minimumas. Jei sprendimas, nuosprendis, nutartis bus su rašybos klaidomis, minties šuoliais sakiniuose, netvarkingais skiriamaisiais ženklais ar pan., sudėtinga tikėtis, kad bylininkams ar aukštesnės instancijos teismui toks teismo aktas atrodys teisingas. Jei teismo posėdį vedančiam teisėjui pristigs dalykiškumo, kažin ar galėsime kalbėti apie procedūrinį teisingumą. Anglosaksiškos tradicijos teisės studijų programose yra „teisinio rašymo“ (angl. legal writing) kursai, kontinentinės tradicijos teisės fakultetuose dažniau mokoma logikos, retorikos, argumentavimo, tačiau neabejotina, kad kalba yra svarbus ir vienas pagrindinių teisėjo įrankių.

Ar dažnai tobulinate kalbų įgūdžius?

Be abejo, dirbdama teisme peržiūriu kalbininkų rekomendacijas, kai jos teikiamos. Esu ir pasiginčijusi, kai man atrodė, kad ne viskas, kas rekomenduota, gali būti pritaikoma. Gerų teisinės lingvistikos įžvalgų yra Teisėjų tarybos 2016 m. gegužės 27 d. nutarimu (su 2018 m. pakeitimais) patvirtintuose Rekomenduojamuose teismų procesinių sprendimų kokybės standartuose. Žinau savo stipriąsias ir silpnąsias puses – gerai rašau, bet, mano nuomone, ne taip gerai (kaip norėčiau) kalbu, todėl turiu kur tobulėti. Kitų kalbų įgūdžių nacionaliniam teisėjui ne tiek daug reikia, todėl ir jų tobulinimo poreikis mažesnis.

Plačiau papasakokite apie EJTN lingvistinius mokymus. Kuo įdomūs ir naudingi šie mokymai?

2021 m. rugsėjo 20–22 d. Vilniuje vykę mokymai vadinosi „Kalbos mokymai šeimos teisės srityje“, jų dalyviai buvo suskirstyti į dvi anglakalbes grupės ir vieną prancūzų kalbos grupę. Viskas buvo puiku – pradedant tuo, kad tai buvo vieni pirmųjų gyvų mokymų po ilgo pusantrų metų laikotarpio pandemijos sąlygoto nuotolinio darbo, baigiant tuo, jog įgijau naujų žinių apie tarptautinius teisinius instrumentus šeimos teisės srityje bei turėjau galimybę diskutuoti su Vokietijos, Italijos, Ispanijos ir kitų šalių teisėjais, palyginti teisinį reguliavimą ir praktikos ypatumus Lietuvoje ir kitose ES valstybėse narėse šeimos teisės srityje. Nagrinėju bylas, kylančias iš šeimos teisinių santykių, todėl mokymų tematika man buvo betarpiškai aktuali. Analizavome konvencijų, reglamentų nuostatas, ieškojome atsakymų konkrečiose ginčo situacijose, kurios nebuvo ypač paprastos, nes sumodeliuotos realių ginčų pagrindu, o jie galiausiai buvo sprendžiami Europos Sąjungos Teisingumo Teisme ar Europos Žmogaus Teisių Teisme. Laisvas asmenų judėjimas, didėjantys mišrių šeimų ir atitinkamai nutrauktų santuokų skaičiai lemia, kad teisėjas vis dažniau turi spręsti jurisdikcijos ir taikytinos teisės klausimus. Mokymų metu buvo skirta laiko tiek teisei, tiek lingvistikai, teisinei kalbai. Maniau, kad ganėtinai gerai moku anglų kalbą, tačiau paaiškėjo, jog kai kurių teisinių terminų iki tol nežinojau. Diskusijoms užtrukus ir ne viską, kas lektorių buvo suplanuota, nuodugniai aptarus, po mokymų lektoriai pasidalijo mokymų medžiaga, įskaitant lingvistines užduotis, patarimus. Mokymai buvo šilti ir dalykiški. 

Kam rekomenduotumėte šį seminarą?

Tiems, kuriems patinka mokytis, tobulėti, sužinoti ką nors nauja. Tiek teisėjai, tiek padėjėjai Vilniaus miesto apylinkės teisme ypač užimti, dideli darbo krūviai neretai kėsinasi į mūsų laisvalaikį ar net miego laiką. Todėl reikia atidžiai rinktis, kam ir kur skirti savo dėmesį ir jėgas. Teisėjo prioritetas yra (turi būti) gerai, nepriekaištingai atliekamas tiesioginis darbas. Tam reikia „šviesios“ galvos, susikaupimo, ištvermės. Jei dalyvavimas mokymuose padeda „persikrauti“, suteikia naujų jėgų grįžus į kasdienę rutiną, tuomet tiek šie, tiek kiti mokymai bus naudingi. O jei atgaivą suteikia kiti dalykai, tai, manau, juos ir reikia rinktis. 

Gal galėtumėte pasidalyti, kaip ir kada galima kandidatuoti į šiuos mokymus?

Į EJTN (angl. European Judicial Training Network) mokymus reikia registruotis išimtinai per nacionalinę koordinuojančią instituciją, t. y. Nacionalinę teismų administraciją, kitaip nei į kitos teisėjams ir prokurorams skirtus mokymus organizuojančios organizacijos – ERA (angl. Training in European Law, vok. Europäischen RechtsAkademie) mokymus, į kuriuos paraiškas kartais galima teikti ir savarankiškai. Manau, Lietuvos teismų intraneto mokymų skiltyje laiku ir aiškiai teikiama informacija, susijusi tiek su EJTN, tiek su ERA, todėl jokio specialaus kandidatavimo nereikia. Reikia tik noro.

Vesta Ražanauskaitė, Nacionalinės teismų administracijos Komunikacijos skyriaus komunikacijos specialistė

Straipsnį kviečiame skaityti TEISMAI.LT numeryje, 25-26 psl.

Straipsnį taip pat galite skaityti portale Delfi.lt.