Skip to content
Viso rezultatų:
Rodyti visus rezultatus
Lt En
Alytaus apylinkės teismas
lt
En

NAUJIENOS

Teismų sistemos naujienos

Teismų sistemos naujienos
2022-06-07

Teisės į vertėją užtikrinimo organizaciniai iššūkiai teismuose

Šiuolaikinis globalus pasaulis, įvairiuose santykiuose vyraujantis tarptautiškumas lemia ir tai, kad vis dažniau teismo posėdžiuose prireikia vertėjo pagalbos. Apie vertėjų poreikį teismuose, taip pat iššūkius, su kuriais susiduria teismai, stengdamiesi tinkamai užtikrinti teisę į vertėją, ir vertėjų darbo ypatumus kalbamės su Vilniaus regiono apylinkės teismo kanclere Vilma Grigaravičiene.

Kokių kalbų vertėjų dažniausiai prireikia teisme? Kokios rečiausios kalbos vertėją yra tekę kviesti?

Nuo 2021 m. gegužės mėnesio smarkiai išaugęs neteisėtai Lietuvos ir Baltarusijos sieną kertančių užsieniečių skaičius lėmė neišvengiamus bylų, kuriose sprendžiama dėl tokių užsieniečių teisinės padėties, srautų pokyčius Vilniaus regiono apylinkės teisme. Tai sąlygojo ir įvairių rečiau vartojamų užsienio kalbų poreikį teisme. Anksčiau retai girdėti užsienio kalbų pavadinimai, tokie kaip kurdų (soranių ir kurmandžių dialektai), puštūnų, badinių, teisme tapo kasdienybe, aišku, prie dažniausiai užsakomų išlikę rusų, anglų, prancūzų bei arabų kalbų vertėjai. Rečiausią kalbą dabar jau sudėtinga išskirti, todėl paminėsiu bent keletą – bengalų, farsi, persų, tamilų, mandingų, somalių, sinhalų, tadžikų, pandžabų, soninkų, bambarų. Tokių kalbų vertėjai buvo kviečiami dalyvauti teismo posėdžiuose.

Ar pasikeitė vertėjų poreikis padaugėjus bylų, susijusių su nelegaliai į Lietuvos Respubliką patenkančiais asmenimis? Kokių išbandymų tenka patirti užtikrinant vertėjų paslaugas tokiose bylose? Ar pasitaiko atvejų, kai reikia kelių skirtingų kalbų vertėjų vienoje byloje?

Padaugėjus bylų, susijusių su  nelegaliai į Lietuvos Respubliką patenkančiais asmenimis, vertėjų poreikis gerokai išaugo. Per 2021 m. mūsų teismas užtikrino įvairių kalbų vertėjų dalyvavimą daugiau nei 1 tūkst. žodinių procesų, beveik tiek užsakyta priimtų procesinių sprendimų vertimų raštu.

Kasdienė pareiga užtikrinti sklandų įvairių kalbų vertėjų dalyvavimą posėdžiuose, suderinti skirtingų kalbos dialektų vertėjus skirtinguose posėdžiuose arba kelių kalbų vertėjus viename posėdyje, nes nėra vertėjo, galinčio versti tiesiogiai į lietuvių kalbą ir, priešingai, reaguoti į staiga posėdžio metu iškilusius naujus poreikius, kontroliuoti ir užtikrinti vertėjų dalyvavimo teismo posėdžiuose trukmę vis dar yra bene didžiausias iššūkis, kadangi dėl išaugusio vertimų poreikio visoje Lietuvoje vertimų biurams vis sunkiau tą poreikį patenkinti.  

Su kokiais iššūkiais tenka susidurti pradėjus dažniau organizuoti nuotolinius teismo posėdžius? Ar vertėjai dalyvauja posėdžiuose nuotoliniu būdu ir ar dažnos situacijos, kai asmuo, kuriam reikia vertėjo pagalbos, ir vertėjas yra skirtingose vietose?

Dėl pandeminės situacijos šalyje dauguma bylų jau buvo nagrinėjamos nuotoliniu būdu, nelegalių migrantų bylos – ne išimtis. Pastebėjome pokytį, kad posėdžiai, rengiami nuotoliniu būdu, kuriuose dalyvauja vertėjas, užtrunka ilgiau nei įprastai. Ilgesnę trukmę nulemia ir poreikis taikyti nuoseklų vertimą, kadangi nebelieka sinchroninio vertimo galimybės.

Šiuo metu jau pasitaiko atvejų, kai vertėjai jungiasi ne tik iš skirtingų vietų su asmeniu, kuriam reikia vertėjo pagalbos, tačiau jungiasi jau ir iš skirtingų pasaulio šalių, kadangi vertimų biurai įpareigoti užtikrinti vertimą byloje dalyvaujančio asmens gimtąja kalba, o retų kalbų vertėjų Lietuvoje trūksta.

Kokia yra vertėjo darbo diena, ar pavyksta iš anksto susiplanuoti darbus?

Vilniaus regiono apylinkės teisme nuolat dirba tik lietuvių ir rusų bei lietuvių ir lenkų kalbų vertėjai. Vertėjų diena prasideda nuo preliminaraus darbų planavimo. Patikrinamas teismo posėdžių tvarkaraštis, prieš dalyvaujant teismo posėdžiuose susipažįstama su bylos medžiaga, vėliau raštu atliekami teismo procesinių dokumentų vertimai iš valstybinės kalbos ir atvirkščiai. Be to, dar tenka dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose ar neteisėtų migrantų bylose, pastarosiose bylose yra trumpi procesiniai terminai ir vienas po kito vykstantys teismo posėdžiai. Suplanuoti teismo vertėjo darbo dieną gana sudėtinga ir dėl informacijos apie bylose dalyvaujančių proceso dalyvių, pavyzdžiui, liudytojų, valstybinės kalbos žinių lygį trūkumo arba neretai pasitaikančių atvejų, kai kaltinamasis, kuris nesinaudojo vertėjo paslaugomis ikiteisminio tyrimo metu, pakeičia savo nuomonę ir nori pasinaudoti savo teise į vertėjo paslaugas bylos nagrinėjimo teisme metu. Taigi, teismo vertėjų darbas yra dinamiškas, galima tik iš dalies iš anksto susiplanuoti kitos dienos ar savaitės darbus.

Vertėjams tenka dalyvauti įvairiose bylose – tiek civilinėse, tiek baudžiamosiose. Kuriose bylose vertėjams yra paprasčiau? Kokios įtakos vertėjo darbui turi specialios terminijos vartojimas?

Vertimo požiūriu civilinės bylos galbūt netgi sudėtingesnės, nes vartojama platesnė terminija, baudžiamosios bylos yra sunkesnės emociniu požiūriu. Daug priklauso ir nuo bylos sudėtingumo, specialios terminijos byloje vartojimo (pavyzdžiui, bankininkystės, finansų srities, specialūs techniniai, medicininiai, nauji IT srities terminai), todėl vertėjai, siekdami užtikrinti sklandų ir teisingą informacijos perteikimą, privalo iš anksto susipažinti su bylos tematika ir, esant poreikiui, savarankiškai pagilinti savo specifinių terminų vartosenos žinias.

Kaip manote, ar tikslinga būtų centralizuotai koordinuoti vertėjų paslaugų teikimą? Kodėl?

Vilniaus regiono apylinkės teismo veiklos teritorija apima pietryčių Lietuvą, tad neišvengiamai mūsų teismas turi atsižvelgti į čia įsikūrusių tautinių mažumų kalbų poreikius. Šiuo metu teisme dirba 12 rusų ir lenkų kalbų vertėjų, kurie per metus atlieka beveik 2 tūkst. vertimų žodžiu ir raštu į lietuvių, rusų ir lenkų kalbas ir iš jų. Teisme dirbantys vertėjai lengvai pasiekiami ne tik darbo, bet ir poilsio bei švenčių dienomis, kai tenka dirbti pagal iš anksto patvirtintus darbo grafikus. Pasirinktas sprendimo būdas – į pareigas priimti tam tikrų kalbų vertėjus, atsisakant vertimo biuro paslaugų, įstaigai yra gerokai ekonomiškesnis ir efektyvesnis. Tad vertinant vien tik Vilniaus regiono apylinkės teismo vertėjų paslaugų poreikių kontekste centralizuoti vertimų paslaugos teikimą nebūtų tikslinga. Paminėtina ir tai, kad šiuo metu, siekiant užtikrinti kokybišką bylos procesą, ypač nagrinėjant bylas pagal Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymą, viena iš esminių dedamųjų yra operatyvus vertimo paslaugų užsakymas ir gebėjimas greitai reaguoti į besikeičiančias sąlygas bei staiga iškilusį poreikį prasidėjus posėdžiui (pavyzdžiui, posėdžio metu proceso dalyvis informuoja, kad jis nesupranta konkretaus kalbos dialekto ar net pačios kalbos, tokiu atveju tenka čia ir dabar organizuoti kito vertėjo dalyvavimą posėdyje). Taigi, aiškiai sureguliuoti procesai konkrečiame teisme užtikrina ir operatyvų bei sklandų vertėjų darbą.

Straipsnio autorė: Laura Mickevičiūtė, Lietuvos apeliacinio teismo Teismų praktikos skyriaus vadovė

Straipsnį kviečiame skaityti TEISMAI.LT numeryje, 27-28 psl.

Straipsnį taip pat galite skaityti portale Delfi.lt.